Galbūt J. Calment ilgaamžiškumui įtakos turėjo genai – jos tėvas išgyveno 94, motina 86 metus. Sakoma, kad ji buvo paskutinis asmuo, kuriam nusišypsojo laimė susipažinti su menininku Vincentu Van Goghu, kuris tariamai apsilankė jos tėvo audinių parduotuvėje 1888 m.
„City Crab and Seafood“ restorano vadybininkas, nusipirkęs George‘ą už 100 dolerių, sakė, kad omaro amžių galima nustatyti iš jo svorio. Svoris padidėja apie 500 g kas septynerius ar dešimt jo gyvenimo metų.
George‘o laimei, gyvūnų teisių organizacija PETA gavo pranešimą apie tai, kad omaras laikomas mažame akvariume. Tuomet PETA pavyko įtikinti restoraną paleisti George‘ą atgal į laisvę.
Sekdami amino rūgščių pakitimus banginių akių lęšiuose, mokslininkai gali nustatyti apytikrį jų amžių.
Biologas Craigas George‘as surado jų ilgo gyvenimo priežastį. Jis sakė: „Grenlandinių banginių gyvenimo sąlygos yra atšiaurios – šaltas vanduo, nedaug maisto. Gali būti, kad dėl to jie priversti palaikyti didelę kūno masę, turėti efektyvią sistemą riebalų kaupimui ir šilumos palaikymui. Tai gali sąlygoti lėtą vystimąsi ir ilgą gyvenimą.“
Praeityje Aliaskos gyventojai buvo beveik išnaikinę šiuos banginius.
Žiniasklaida dažnai tvirtina, kad seniausias pasaulyje sausumos vėžlys nugaišo, pvz., Harriet ir Tu’I Malila, kurie nugaišo 175 ir 188 metų.
Bet manoma, kad Addwaita, sausumos vėžlys, gyvenęs Bengalijoje, buvo apytiksliai 255 metų, kai nugaišo. Jo amžių patvirtino radioaktyvinis datavimo metodas. Buvo nustatyta, kad Addwaita buvo vienas iš seniausių šiuolaikinių būtybių. Jo ilgas gyvenimas pasibaigė, kai įskilo kiautas ir atsirado žaizda. Po kelių mėnesių gyvūnas nugaišo.
Gręždami moliusko kriauklę ir skaičiuodami visus žiedus, mokslininkai nustatė, kad Arctica Islandica buvo seniausias gyvas gyvūnas, kada nors tyrinėtas Bangoro universitete. Buvo nustatyta, kad moliuskas, pavadintas „Ming“ pagal Kinų dinastiją, kuri karaliavo tuo metu, kai jis gimė, buvo 405–410 metų. Deja, vargšas Ming nugaišo, kai jį pradėjo tyrinėti mokslininkai.
Nors tai galbūt labiau panašu į augalą, nes jis nejuda, mokslininkai tikrai klasifikuoja šią kempinę kaip gyvą būtybę, kuri dėl nepaprastai lėto augimo gyvena taip bauginančiai ilgai.
Šiltų sūrių Karibų jūrų gyvūnas buvo pastebėtas toli nuo savo gimtų vietų – Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, ir Panamos Atlanto pusėje. Manoma, kad jie tyliai užkariauja vandenynus, prisikabindami prie laivų balastinio vandens rezervuarų.
Kokia jų „nesenėjimo“ paslaptis? Mažytė permatoma nago dydžio jūros būtybė gali regeneruoti visą savo kūną per nuolatinį procesą, vadinamą „transdiferenciacija“, nes gali paversti vieno tipo ląsteles kito tipo ląstelėmis.
Kategorija:
Komentarai