Prieš atsakant į šį klausimą, reikia pasiaiškinti kuo skiriasi masė ir svoris. Svoris - tai jėga, kuria kūną traukia Žemė. Ši jėga matuojama spyruoklinėmis svarstyklėmis. Kuo kūnas daugiau sveria, tuo labiau jis ištempia spyruoklę, prie kurios yra prikabintas. Sugradavus spyruoklę nesunku rasti jėgą, kuria Žemė traukia prikabintą kūną. Svoris matuojamas ne tik tempiant, bet ir spaudžiant spyruoklę. Svoris - labai svarbi kūno savybė, tačiau jis priklauso ne tik nuo kūno. Juk kūną traukia Žemė. O jei būtume Mėnulyje, svoris būtų kitoks - beveik 6 kartus mažesnis negu įprastinis. Net ir Žemėje skirtingas įvairiose platumose. Pavyzdžiui, ašigalyje kūnas sveria 0,5% daugiau nei pusiaujyje.

Masė - nekintanti kūno savybė. Ši sąvoka susijusi su svorių lyginimu. Lygindami sveriamo kūno svorį su etalono svoriu (etaloniniu svarsčiu), randame masę. Palyginti svorius, t.y. matuoti mases patogiausia paprastomis svirtinėmis svarstyklėmis. Jei lėkštelės su uždėtu svarsčiu ir kūnu pusiausviros ašigalyje, jos vienodai būtų pusiausviros ir pusiaujyje, nes lėkštelių svoriai pakistų vienodai. Objekto masė nuo gravitacijos nepriklauso, ji priklauso tik nuo paties kūno. Mėnulio svoris juk kinta, priklausomai kur sversime, kokia veiks gravitacinė jėga.

Taigi, mes galime išmatuoti Mėnulio masę. Tai yra apie 7,35 • 10²². kg arba 1/81 dalis Žemės masės.