Kol kas dar nėra iki galo išaiškinta kodėl žmonės ar gyvūnai žiovauja. Tai nesąlyginis kvėpavimo refleksas, kuris priverčia mus plačiai išsižioti, giliai įkvėpti ir greitai iškvėpti. Kai žiovaujam, visame procese dalyvauja daug kūno dalių. Pirmiausiai, atsidaro burna ir nusileidžia smakras. Tai leidžia įkvėpti kiek galima daugiau oro. Kai jūs įkvepiate, įkvėptas oras užpildo plaučius, deguonis kraujagyslėmis pasiekia smegenis, suintensyvėja širdies plakimas, iš plaučių pasišalina susikaupęs anglies dioksidas. Atsipalaiduoja pilvo raumenys ir diafragma spaudžiama žemyn. Oras, kurį įkvėpėte išplečia plaučius ir dalis oro iškvepiama atgal. Plačiai paplitusi nuomonė, kad žiovaujam tada, kai esame pavargę, norime miego ar nuobodžiaujam, tačiau mokslininkai mano, kad tai yra kur kas daugiau nei vien tik tokia priežastis. Apie žiovulį ir jo funkcijas kol kas žinoma labai nedaug ir padaryta nedaug tyrimų šiuo klausimu, tačiau keletas teorijų yra. Labiausiai paplitusios 3 teorijos.

Fiziologinė teorija. Mes įkvepiame didelį kiekį deguonies ir iškvepiame daug anglies dioksido. Ši teorija aiškina kodėl žiovaujame po kelis, grupėmis. Didelėje grupėje anglies dioksido kiekis yra padidėjęs, trūksta oro, todėl organizmui pritrūksta deguonies. Tačiau, jei mes žiovaujam dėl deguonies trūkumo, tai kodėl nežiovaujam sunkiai dirbdami ar pridusę darydami intensyvius pratimus? Šiai teorijai patikrinti, specialistai darė eilę eksperimentų. Eksperimente dalyvaujantiems žmonėms patalpoje buvo padidintas deguonies kiekis, tačiau tai žiovulio nesustabdė. Anglies dioksido sumažinimas taip pat rezultatų nedavė – žiovaujančių nesumažėjo.

Evoliucijos teorija. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žiovulys yra paveldėta savybė iš mūsų ankstyvųjų protėvių, kurie žiovaudavo tyčia, taip stengdamiesi parodyti dantis ir įbauginti kitus.

Nuobodulio teorija. Labiausiai paplitusi nuomonė yra tai, kad žiovulys kyla iš nuobodulio, nuovargio ar esant mieguistumui. Nors ir turime polinkį žiovauti kai esame pavargę, tačiau ši teorija nepaaiškina kodėl olimpiniai sportininkai žiovauja prieš prasidedant varžyboms. Abejoju, ar jiems tada būna labai nuobodu.

Katės, šunys, netgi žuvys žiovauja, kas veda prie minties, kad žiovulys taip pat gali būti ir bendravimo forma. Kažkas yra, ko dar nesuprantame apie smegenų veiklą ir nei viena teorija kol kas iki galo nėra patvirtinta.

Keli faktai apie žiovulį:


* Žiovaujame vidutiniškai 6 sekundes.
* Širdies darbo tempas žiovavimo metu gali padidėti net iki 30%.
* 55% žmonių taip pat nusižiovaus, pamatę ką nors žiovaujantį.
* Akli žmonės taip pat ima žiovauti, išgirdę garso įrašą kaip kažkas žiovauja.
* Skaitymas apie žiovulį priverčia jus žiovauti.
* Sportininkai dažnai žiovauja prieš varžybas.

Suskaičiuokite kiek kartų teko nusižiovauti skaitant šį straipsnelį :)