Anekdotas

Naujieji Metai, gera nuotaika, grazu. I internata ateina Kaledu senelis, nesinas daug nuostabiu dovaneliu. Jis pasilinksmina, pasoka su vaikuciais, padeda dovaneles po eglute ir iseina pas kitus vaikucius. Internato vyriausioji apziuri dovaneles ir ant ju suraso vardus tu vaikuciu, kuriems jos skirtos. Po to sukviecia visus vaikucius pasiimti tu nuostabiu dovaneliu. Vaikuciai pasiima jiems skirtas dovaneles ir bega kas sau. Internato vyriusioji ziuri po eglute, o ten likusi viena dovanele. Ji preina prie eglutes ir perskaito varda - Petriukas... Moteriske garsiai sukviecia visus vaikucius ir liepia visiems garsiai pasaukti Petriuka. Vaikuciai garsiai pasaukia viena, antra, trecia karta, o Petriuko vis nera... Tik staiga is kito kambario atsliauzia vargsas Petriukas... be koju, be ranku, zodziu gaila ziureti... Sunkiai, sunkiai jis raitaliojasi, sliauzia savo gleznu kuneliu eglutes link, kur laukia jo nuostabioji dovanele. Ir stai, po kokiu geru 10 min. jis pagaliau dasikapsto iki tos lyg magnetu traukiancios jam, ir tik jam, skirtos divaneles... Dantimis ir begaliniu noru jis isardo kartonine dezute, supleso ja jau paskutiniu jegu pagalba, o joje... SOKDYNE!!! P. S. Laimingu tau Naujuju, Petriuk. (autorius)

   

Facebook komentarai