Atrastas medūzas gaudantis koralas

Iki šiol mokslininkai manė, jog koralai maitinasi tik planktonu ir kitais mikroorganizmais, tačiau naujas atradimas rodo, jog grybiniai koralai (lot. fungiidae) gali suėsti beveik savo pačių dydžio medūzas.

Mokslininkams tokį reiškinį užfiksuoti pirmą kartą pavyko nardant Raudonojoje jūroje netoli Eilat miesto (Izraelis). Tyrinėtojai mano, jog gebėjimas maitintis skirtingais organizmais koralams gali suteikti papildomą pranašumą besikeičiančiame pasaulyje.

Koralų siurprizas

Nuotraukas 2009 metų kovą užfiksavo Tel Avivo universiteto (Izraelis) mokslininkas Omri Bronstein'as ir Bar-Ilan universiteto (Izraelis) mokslininkas Ramat'as Gan'as. Tuo metu jie tyrė sezoninį Aurelia aurita medūzų pagausėjimą, kurių daugelis susitelkė ties tyrinėtojų komandos nardymo vieta. Būtent tada jie pastebėjo keistą elgseną.

"Mes nustebome pastebėję, jog kai kurie grybiniai koralai energingai ėda medūzas", sako mokslininkų komandos narė Ada Alamaru. "Mes tiesiog nepatikėjome savo akimis". Mokslui yra žinoma, jog medūzomis minta įvairūs grobuonys, įskaitant žuvis, vėžlius ir jūrinius paukščius. Tačiau to, kad šiuos organizmus gaudo ir grybiniai koralai (Fungia scruposa), mokslo pasauliui buvo nežinoma. "Tai pirmas dokumentuotas įrodymas, jog koralas gali suėsti pagal dydį beveik sau prilygstančią medūzą", sako Alamaru. "Juo labiau, kad mes matėme ne vieną, o keletą taip mintančių koralų". Didysis užkandis

Paprastai koralai minta mikroskopiniais planktoną sudarančiais organizmais, kurių matmenys svyruoja nuo vos 0.2mm iki 0.4mm. Taip elgdamiesi jie taip pat gali įsiurbti mikroskopines embrionines medūzas, kurias žmogui sunku įžiūrėti plika akimi. Tačiau JAV mokslininkų atlikti koralų skrandžio turinio tyrimai tokio fakto įrodymų nerado. 

Koralai taip pat maitinasi juose gyvenančių fotosintezę galinčių vykdyti dumblių pagamintais produktais. Tačiau iki šiol vargu ar kas numanė, jog jie gali suvalgyti net suaugusią meduzą. "Tai yra tikrai neįprasta. Kiek man žinoma, joks kitas koralas neminta medūzomis. Tačiau kai kurios koralams giminingos jūrinės aktinijos (angl. anemone) minta smulkesnėmis medūzomis", aiškina Alamaru.

Kitaip nei dauguma rifus statančių kolonijinio tipo koralų,  kuriuos sudaro šimtai polipų, F. scruposa koralas yra sudarytas iš vieno didelio maždaug 30cm skersmens polipo. Jie nėra prisitvirtinę prie jūros dugno ir turi šiokias tokias judėjimo galimybes - tuo tarpu jų rifus statantys giminaičiai yra visiškai nejudrūs. Tačiau mokslininkai pripažįsta, jog jiems kol kas paslaptis, kaip F. scruposa sugeba sugauti savo grobį.

   

Facebook komentarai