Atrastos žolėdžio fosilijos galimai perrašys žinduolių evoliuciją

Kaip praneša livescience.com, Liaoningo provincijoje (Kinijoje) rastos fosilijos pateikia naujų įrodymų apie žinduolių gyvūnų evoliuciją.

Po šio atradimo buvo iškelta prielaida, jog gyvavedžiai išsivystė kur kas anksčiau ir greičiau nei manyta iki šiol – daugiau nei prieš 200 mln. metų.

Liaoningo provincija garsėja fosilijų gausa. Ten jau ne kartą rasta dinozaurų ir kitų priešistorinių gyvūnų liekanų.

Shenshou lui žinduolio fosilijos yra maždaug 160 mln. metų senumo (Triaso periodas). Mokslininkų įsitikinimu, tuometinėje Liaoningo teritorijoje žaliavo miškai, buvo šilta, todėl ten gyveno daug žinduolių, dinozaurų ir panašių rūšių.

Sprendžiant iš nedidelio rasto kūnelio, ilgos uodegos, letenų, pritaikytų kopinėjimui, ir prailgintų iltinių dantų, Shenshou lui gyveno medžiuose ir buvo labai panašūs į voveres.

„Turime perrašyti visą dinozaurų šešėlyje gyvenusių žinduolių evoliuciją. Pasirodo, daugelis jų galėjo vaikščioti, plaukti, kasti urvus ir kopinėti po medžius“, – teigė Amerikos gamtos istorijos muziejaus paleontologas Jin Mengas.

Per pastaruosius metus Liaoninge surastos trijų skirtingų, tam pačiam pobūriui priklausiusių žolėdžių liekanos. Nustatyta, kad du iš atrastų gyvūnėlių – dar iš Charleso Darwino laikų žinomi žolėdžiai stuburiniai. Mokslininkai dešimtmečius bandė nustatyti, ar šie gyvūnai buvo žinduoliai, ar gyvūnai, labai artimi žinduoliams. O trečiojo gyvūno fosilijos, panašu, atsakė į šį klausimą.

Tam tikri gyvūnėlio bruožai, antai – vidinės ausies sandara, įrodo, jog tiek Shenshou lui, tiek kiti kartu atrasti žolėdžiai gali būti priskiriami žinduoliams.

„Šie žolėdžiai yra vieni seniausių žinomų žinduolių. Iki šiol manyta, kad žinduoliai atsirado prieš maždaug 174 ar 164 mln. metų. Kadangi Shenshou lui priklauso pobūriui, kurio seniausių atstovų fosilijos siekia 220–200 mln. metų, tai įrodo, jog žinduolių evoliucija buvo kur kas greitesnė“, – teigė J. Mengas.

Atradimas publikuotas žurnale „Nature“.

   

Facebook komentarai