Atsisveikinant su 2008 metais

Pamažu nurimo ilgosios šventinės savaitės, kurios daugeliui buvo puiki proga pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Prasideda nauja darbo savaitė – pirmoji šiais metais. Ta proga galime prisiminti 2008 – uosius, palyginti, ko iš jų tikėjomės ir ką pasiekėme.

Taigi, kokie praėję metai buvo mokslo ir technologijų pasauliui? Norėdami išsiaiškinti savo skaitytojų nuomonę, metų gale buvome surengę trumpą apklausėlę. Joje reikėjo išvardinti tris jų nuomone geriausius technologinius pasiekimus. Dalis mūsų skaitytojų juos „sumaišė“ su mokslo laimėjimais, bet gal taip ir turi būti – šiandien mokslas ir technologijos labai jau tampriai susijusios, todėl mes nebandėme koreguoti balsavimo ar jį skaidyti.

Ką gi ši apklausa parodė? Kelis įdomius dalykus – visų pirma, skaitytojams įdomiau skaityti, nei patiems išsakyti savo nuomonę – nors portalą kasdieną aplanko 5000-7000 unikalių lankytojų, sulaukėme tik 22 pasiūlymo, kurios technologijos verčiausios metų nominacijos. Žinoma, šis skaičius nėra kažkuo labai stebinantis – toks yra vidutinis visų mūsų tekstų komentarų vidurkis, nors atvirai sakant, tikėjomės kiek didesnio aktyvumo – šiaip ar taip, tai įdomi galimybė pasitikrinti ką mes iš tikro žinome apie praėjusius metus ir kokia informacija mums labiausiai įstringa į galvą.

Tačiau šį savotišką tyrimą – apibendrinimą galėsime padaryti ir su turimais komentarais. Nors, moksline prasme, statistinė imtis pakankamai maža, jog būtų galima daryti tvirtas išvadas. Kad ir kaip ten būtų, 2008 metų mokslo ir technologijų geriausių pasiekimų sąrašą pagal lankytojų nuomonę mes sudarėme. 

2008 metų mokslo ir technologijų geriausi pasiekimai pagal portalo skaitytojų nuomonę

Pirmoji vieta atiteko dviem fizikos mokslo laimėjimams: masinė grafeno gamybos technologija ir pirmajam LHC startui. Iš tikro sunku vienareikšmiškai įvertinti ar šie pasiekimai daugiau technologiniai, ar daugiau moksliniai. Gal jų ir nebandykime skaidyti, tuo labiau, jog dauguma balsavusių paminėjo šiuos du pasiekimus arba kartu, arba atskirai. Akivaizdu, jog abu šie pasiekimai siejami su didžiausiomis ateities perspektyvomis – tiek naujų mokslinių tyrimų kryptimi, tiek ir technologijų pažanga.

Antroji vieta nėra taip lengvai išskiriama – likę pasiekimai sulaukė po daugiau ar mažiau vienodą kiekį balsų, todėl ją nustatėme grupuodami giminingas technologijas. Tokiu būdu ant pakylos žengia naujos kartos automobiliai, atsisakantys įprastinio vidaus degimo variklio ir priklausomybės nuo naftos. Į šią grupę patenka tokie siūlyti laimėjimai, išvardinti pagal surinktus balus:

  • Kinijos pradedami gaminti elektromobiliai kartu su benzininiu varikliu
  • Honda FCX Clarity automobilis, varomas vandeniliu
  • Suspaustu oru varomas automobilis
  • Pirmoji kelionė aplink pasaulį su elektromobiliu įrodė, jog ši technologija jau pribrendo masinei gamybai ir tetrūksta tik politinės valios ją įgyvendinti
  • Izraelyje kuriamas elektromobilių ir el.degalinių tinklas.

Trečioji vieta irgi sugrupuota apjungiant giminingus laimėjimus. Ji atiteko biotechnologijoms, kurios šiais metais kai kuriose srityse padarė didelį žingsnį į priekį:

  • Realiai išbandytas kamieninių ląstelių panaudojimas donorinių audinių ir organų auginimui ir jų regeneracijai 
  • Surastas efektyvesnis būdo sintetiniam genomui kurti
  • Užšaldytų gyvūnų klonavimas 

Ketvirtoji vieta atiteko medžiagų mokslui (vertinant skrupulingai, tai chemijos ir fizikos mokslų laimėjimai) už šiuos, lankytojų nuomone, svarbius išradimus:

  • Dirbtinių deimantų gamybos technologiją
  • "Omnifobinės" medžiagos sukūrimą
  • Pigių, aukštatemperatūrinių, geležies pagrindu sukurtų superlaidininkų technologija

Penktoji vieta, ties kuria ir baigsim šį laimėjimų sąrašą, atitenka „egzotiškoms“ technologijoms, vertoms sąmokslo teorijų – minčių skaitymui. Skaitytojams labiausiai įstrigo tokie praėjusių metų pasiekimai:

  • Japonijos mokslininkų išradimas, "rodantis" sapnus 
  • Komercinė smegenų sąsaja, kuri iš laboratorijų žada ateiti į rinką 

Štai toks pasiekimų penketukas. Nors balsavusių lankytojų nebuvo labai daug, tačiau bent jau redakcijos nuomone, skaitytojų pagalba sudarytas mokslo ir technologijų laimėjimų sąrašas yra pakankamai gerai atspindintis taip vadinamą priekinį mokslo ir technologijų pasiekimų frontą. Žinoma, reikia paminėti ir kitus lankytojų nuomone vertus pasiekimus, kurie nesurado vietos pirmajame penketuke:

  • Pirmi žingsniai link „Hyperion“ miniatiūrinių branduolinių reaktorių masinės gamybos - šiais metais gauti realūs užsakymai nuteikia labai optimistiškai, jog technologija pasieks rinką
  • Sukurtas vėžį per 15 min. nustatantis skeneris
  • Naujos kartos pjezoelektrinius generatoriai, gaminantys elektros energiją iš antžeminės dangos vibracijų. 
  • Tevatron greitintuvo „trenksmai“ prieš pozicijų užleidimą LHC greitintuvui.
  • Na ir paskutinis praėjusių metų pasiūlytas „technologijų stebuklas“ – mūsų portalas www.technologijos.lt. Žinoma, toks įvertinimas labai smagus, tačiau jis gimė ne pernai metais, o kiek seniau. Bet vis tiek smagu, jog mes tapome kai kam „metų atradimu“.

Ką galima pastebėti iš sudaryto laimėjimo sąrašo? Visų pirma, į jį pateko labai mažai tikrų rinkos naujienų, išskyrus proveržį elektromobilių rinkoje. Tačiau tai irgi daugiau lokalinis pasiekimas, neaišku kada išplisiantis po visą pasaulį. Visiškai neužsiminta apie jokį realų visame pasaulyje paplitusį produktą, kuris buvo išleistas 2008 metais. Ar tai nelaikoma rimtais technologiniais pasiekimais, ar tiesiog nebuvo sukurta nieko tokio, kas tikrai atkreiptų skaitytojų dėmesį? Galbūt mūsų portalas ir tuo pačiu surengtas balsavimas asocijavosi su naujausiais pasiekimais, kuriems patekti į rinką dar prireiks laiko. Kad ir kaip ten būtų, nepaminėti šių technologijų negalime, todėl siūlome susipažinti su žurnalo „Wired" paskelbtų svarbiausių 2008-ųjų technologijų dešimtuku.

2008 metų technologijų geriausi pasiekimai pagal žurnalą "Wired"

1. „Apple" programų parduotuvė

Gėda ir pripažinti, tačiau apie ją mes nesame nieko parašę. Iki šių metų programų mobiliesiems telefonams kūrėjams trūko paprasto būdo savo kūrinius pasiūlyti vartotojams. Jie nebent galėjo derėtis su pinigų ištroškusiais mobiliojo ryšio operatoriais. Viską pakeitė „Apple" programų parduotuvė „App Store", kuri leido praktiškai bet kam lengvai pasiūlyti savo programas milijonams vartotojų. Jo pavyzdžiu pasekė ir kitos bendrovės: įkurtas „Android Market" bei „BlackBerry Application Storefront". Tokios virtualios programų parduotuvės atnešė naudos visiems - tiek programų kūrėjams, tiek vartotojams. Norėdami išlikti išmaniųjų telefonų rinkoje, daugelis gamintojų ateityje bandys siūlyti savo telefonams skirtas programų parduotuves.

2. Mobiliųjų telefonų operacinė sistema "Android"

Apie šią sistemą mes esame rašę ir ne vieną kartą. Ir nors „Google" telefono G1 debiuto negalima vadinti pačiu sėkmingiausiu, mat šio telefono pardavimai neprilygo „iPhone" pardavimams, tačiau svarbiausias jo pranašumas - jame veikianti atvirojo kodo operacinė sistema „Android". Sparčiai auganti ją palaikančių programuotojų bendruomenė ir simpatijas jai reiškiantys įvairūs mobiliųjų telefonų gamintojai, norintys išleisti ir savo modelius su „Android", gali lemti tai, kokiais mobiliaisiais telefonais naudosimės ateityje.

3. USB 3.0

Kaip ir buvo prognozuojama, 2008 metais pristatė USB 3.0 jungtį, galinčią palaikyti iki 4,8 Gb/s spartą. Tai beveik 10 kartų greičiau nei dabartinis 2.0 standartas. Vadinasi, bus galima greičiau perkelti failus į atmintines, užpildyti USB grotuvą, per trumpesnį laiką perkelti vaizdus iš fotoaparato ar skaitmeninės kameros. Be to, naujasis standartas leis greičiau įkrauti ir įvairius įrenginius. Tiesa, rinkoje USB 3.0 standarto įrenginiai pasirodys 2009-ųjų antroje pusėje.

4. Veidrodiniai fotoaparatai su filmavimo galimybe

Dar vienas pasiekimas, kurį „praleidome“ pro akis. Daugybę metų profesionalūs veidrodiniai fotoaparatai negalėjo atlikti to, ką sugebėjo pigiausios kameros: filmuoti vaizdų. To neleido padaryti veidrodiniuose fotoaparatuose naudotas lustas vaizdams apdoroti. Šiais metais fotoaparatų gamintojai įveikė šį apribojimą. „Nikon D90" ir „Canon 5D Mark II" tapo pirmaisiais veidrodiniais fotoaparatais, kurie gali ne tik daryti aukštos kokybės nuotraukas, bet ir filmuoti didelės raiškos (HD) vaizdus. Filmuoti aukštos kokybės vaizdus su veidrodiniu fotoaparatu yra pigiau ir patogiau negu su įprasta filmavimo technika, todėl 2009-aisiais atsiras daugiau vaizdinės medžiagos iš įvykių vietų, o fotografai taps operatoriais.

5. Memristorius

Pirmas iš technologinių pasiekimų, kurie rinką pasieks dar neaišku kada (mokslininkai prognozuoja, jog ne greičiau kaip po 5 metų), tačiau mūsų skaitytojai jo neįvertino kaip labai svarbaus. Galbūt tai lėmė nedidelis informacijos kiekis apie šį elementą, tačiau tikėtina, jog ateityje memristoriaus vardas bus girdimas žymiai dažniau.

Beveik prieš 37 metus šio elemento egzistavimo galimybė buvo išreikšta matematinėmis formulėmis. Praėjusiais metais HP mokslininkai įrodė, kad ketvirtasis elektros grandinės elementas yra realus. Memristoriumi arba „atminties tranzistoriumi” vadinamas elementas papildė kitų trijų plačiai žinomų elementų - kondensatoriaus, rezistoriaus ir induktoriaus - sąrašą. Šis atradimas padės sukurti kompiuterines sistemas, kurios po jų išjungimo prisimins, kas buvo laikoma atmintyje. Vadinasi, kompiuterių įkrovimą bus galima pamiršti. Be to, mokslininkai tikisi, kad šis atradimas gali padėti sukurti naujos rūšies operatyviąją kompiuterio atmintinę.

6. GPS

Sakysite, žurnalas suklydo? Taip, pasaulinė vietos nustatymo sistema, dar žinoma kaip GPS, yra labai sena (palydovai paleisti 1978-aisiais, o žmonėms ji tapo prieinama 1993-aisiais), tačiau iki šiol ji buvo siejama su nepigiais navigacijos įrenginiais ir brangesnių automobilių prietaisų skydeliais. Praėjusiais metais GPS imtuvais buvo aprūpinti įvairių gamintojų telefonai, netgi SIM kortelės,  fotoaparatai ar nešiojamieji kompiuteriai. O prietaisai be GPS „išmoko" orientuotis pagal mobiliojo ryšio bokštus ar interneto prieigos taškus. GPS galimybėms išpopuliarėjus mobiliuosiuose prietaisuose, ateis eilė paslaugoms, kurios naudos vartotojo buvimo vietos duomenis, pavyzdžiui „Loopt", kuri leidžia realiuoju laiku matyti draugų buvimo vietas arba „Honda“ idėja perspėti vairuotojus apie pavojingas nusikalstamumo zonas.

7. „Flash" atmintis

Prieš kelis metus „flash" atmintinė buvo tinkama tik atmintinėms ir nedideliems MP3 grotuvams. Kompiuterių srityje karaliavo standieji diskai. Dabar ši atmintinė skverbiasi į vis daugiau įrenginių pradedant interneto kompiuteriais ir baigiant tarnybinėmis stotimis – artėja vadinamųjų SSD diskų era. Tokios bendrovės kaip EMC, „Sun Microsystems", „Intel" ar „Hitachi" ieško būdų, kaip „flash" atmintinės apskritai galėtų pakeisti standžiuosius diskus. Tokių atmintinių pranašumai - trumpesnis reakcijos laikas ir gerokai mažesni energijos poreikiai. Tiesa, jos kol kas yra apie 8 kartus brangesnės už standžiuosius diskus, tačiau „flash" atmintinės ir toliau turėtų pigti. Apie šios technologijos progresą galite spręsti ir iš mūsų portalo publikacijų. 

8. Greičiausi plaukimo kostiumai

Ko gero užtenka paminėti Michaelio Phelpso pavardę, kuris šių metų Olimpinėse žaidynėse iškovojo 8 aukso medalius. Šis, kaip, beje, ir daugelis kitų plaukikų, varžybose vilkėjo specialų kostiumą „Speedo LZR", kurį galima vadinti tikra superherojaus apranga. NASA mokslininkų kurtas kostiumas susideda iš daugybės medžiagų, išsiskiria idealiomis hidrodinaminėmis savybėmis ir plaukiant vandens pasipriešinimą sumažina iki 25 proc. palyginus su žmogaus kūnu. Kostiumas sumažina vandens pasipriešinimą, plaukiko kūnui suteikia optimalią formą ir padeda geriau įveikti distanciją. Vilkint šiuos kostiumus Pekino olimpiadoje laimėta 94 proc. visų plaukimo varžybų.

Reikia priminti, jog į rinką kostiumas atėjo „gana triukšmingai“ – iš pradžių kostiumas sukėlė nemažą triukšmą, kai juo apsirengę plaukikai ėmė mušti vieną paskui kitą pasaulio rekordus.

Tačiau visos diskusijos baigėsi tuo, jog kompanija ne tik nenutraukė „nenugalimo kostiumo“ gamybos, bet ir pateikė jį rinkai  (jo kaina siekia apie 550 JAV dolerių (1,33 tūkst. Lt)). Žinoma, tokia sėkmė negalėjo būti nepastebėta konkurentų - kompanija "Arena" nedelsdama išleido savo "superkostiumo" prototipą.

9. Lustai tabletėse

Dar vienas pasiekimas, kuris ateityje gali labai ženkliai pakeisti mediciną. Piliulės galės atlikti daugiau funcijų nei tik vaistų pristatymas į skrandį. Pirmiausia, mažyčiai lustai, kuriuos organizmas galės suvirškinti, pakeis popierinius vaistų vartojimo grafikus ir leis stebėti, kokiu dažnumu vartojami vaistai ir kokį poveikį jie turi. Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Proteus" pagamino nedidelius lustus iš silicio „kruopų", kurie aktyvuojami skrandyje. Prarytas lustas nusiunčia signalą į išorinį imtuvą, kuris stebi širdies ritmą, kūno temperatūrą ir kitus kūno parametrus. Šie duomenys vėliau gali būti nusiųsti į interneto duomenų bazę ar gydytojo mobilųjį telefoną. Tačiau tai tik pradžia ir ateityje galima tikėtis dar tobulesnių daviklių, stebinčių žmogaus kūną iš vidaus.

Kompanijos "Philips" padalinio Olandijoje inžinieriai sukūrė dar įdomesnę "intelektualią piliulę", kurios korpuse sutalpinti ne tik vaistai, bet ir mikroprocesorius, baterija, bevielio radijo ryšio įtaisas ir vaistus išleidžiantis siurblys. Naujovė turėtų padėti vaistus transportuoti tik į tas žmogaus virškinamojo trakto vietas, kurioms jų išties reikia. 

10. Lankstūs ekranai

Daugybę metų mokslininkai bandė sukurti ekranus, kuriuos būtų galima sulankstyti ir įsidėti į kišenę. Panašu, kad šiais metais šie ekranai iš fantastinių apsakymų persikėlė į realybę: Arizonos universiteto mokslininkai sukūrė JAV armijai skirtus bandomuosius lanksčiuosius ekranus ir ketina juos pritaikyti naudojimui per artimiausius trejus metus. Lanksčiuosius ekranus kuria ir dvi nedidelės bendrovės „Plastic Logic" ir „E-Ink".

Tuo metu HP kuria technologiją, kuri leidžia medžiagas iš plastmasės padengti plonu tranzistorių sluoksniu ir „spausdinti" ekranus ant didelių lanksčių paviršių. 

„Samsung" yra pademonstravusi telefoną su lanksčiuoju ekranu, kuris užsiveria kaip knyga. 

Kol kas šios technologijos balansuoja ant tyrimų ir realaus panaudojimo slenksčio. Daug ką lems kaina bei patogumas. Spėjama, jog skaitmeninis laikraštis, kurį būtų galima sulankstyti ir įsidėti į kišenę, greičiausiai galėtų pasirodyti tik po kelerių metų, nors pirmieji prototipai jau pristatyti. Prognozuojama, kad lanksčių ekranų technologija vartotojus anksčiausiai pasieks po 2010 metų.

Vietoj epilogo

 

Štai tokie buvo praėję 2008 metai. Turbūt dabar jau apžvelgti bent pagrindiniai technologiniai – moksliniai pasiekimai, kurie ateityje turės didžiausią įtaką mūsų gyvenimo būdui ir žinių kiekiui.

Šioje metinėje apžvalgoje negalima pamiršti ir lietuviškų aktualijų. Deja, ne visai linksmų. Blogėjanti ekonominė situacija tiesiogiai palietė naujovėms besidominčius skaitytojus – šiais metais užsidarė tokie žurnalai kaip „Scientific American“ lietuviškas leidimas, Lietuvos ryto priedas „Kompiuterija“ ir kai kurie kiti. Galbūt ateityje šie žurnalai atgims, tačiau kol kas teks tenkintis sumažėjusiu informacijos šaltinių kiekiu.

Kokiomis nuotaikomis gyvename mes, mokslo ir technologijų portalas? Ne ką geresnėmis, nei užsidarantys spaudos leidiniai, tik kad portalo administracijos optimizmas vis dar nežlunga, todėl bent jau artimiausiais metais skaitytojų mes nepaliksime ir toliau bandysime „kapstytis“ bent jau į minimalaus išgyvenimo lygį. Pagal situaciją ir esamas galimybes turime įvairių planų ir staigmenų, kuo nudžiuginti mūsų skaitytojus, tačiau kol kas apie juos nekalbėsime, nes nėra garantijų, jog viskas pavyks taip, kaip planuojame. Bet apie kiekvieną būsimą naujovę pranešime iš anksto.

Belieka palinkėti laimingų ir kūrybingų naujųjų metų. Prie šito palinkėjimo žadame prisidėti ir mes, suorganizuodami keletą konkursų, bet apie juos vėliau. Kol kas kviečiame visus skaitytojus įsiamžinti su savo taikliais pastebėjimais ir aštriomis mintimis, iš kurių geriausios ir logiškiausios nuo šių metų atsidurs citatų skyrelyje šalia garbingų ir laiko patikrintų autorių minčių.

   

Facebook komentarai