Atsisveikinant su žiema danguje ryškiausiai žibės Aušrinė ir Jupiteris

Besibaigiant vasariui išsigiedrijusioje padangėje virš pietų horizonto tartum atsisveikindami kulminuoja įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadžių) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais, žemiau pastarojo švytintys Šienpjoviai (Orionas) išsiskiraintys glaudžia žvaigždžių trijule ir keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka.

Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių Mažojo šuns žvaigždyne žiba ryškiausia iš žvaigždžių – Sirijus. Palei zenitą švyti Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. O pačiame zenite spindi Persėjo žvaigždynas.

Kairiau ir aukščiau Šienpjovių žvilgsnį traukia įsidėmėtinas Dvynių žvaigždynas su ryškiausia Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora bei už visas žvaigždes daug šviesiau švytinčia Jupiterio planeta.

Ryškiausiai žibės Aušrinė ir Jupiteris

Jupiteris vos tik sutemus ryškiai švyti jau aukštokai pietryčiuose iškilusiame Dvynių žvaigždyne, tačiau jo ryškis palaipsniui blėsta, nes planeta dabar jau tolsta nuo Žemės. Nors šios planetos milžinės regėjimo trukmė vasaryje sutrumpėjo nuo 13-os iki 10-ies valandų, tačiau geriausias jos stebėjimo laikas per pastaruosius 12 metų vis dar tęsiasi. Planetos diską ir keturis apie jį besisukančius palydovus galimą matyti net per paprasčiausius žiūronus, o pasitelkus nedidelį teleskopą tebegalima įžvelgti ir debesų juostas bei kitus šios planetos atmosferos darinius.

Marsas teka prieš vidurnaktį ir iki pat aušros švyti Megelės žvaigždyne, kiek aukščiau už šviesiausią jo žvaigždę Spiką. Diena iš dienos artėdamas prie opozicijos Marsas visą vasarį šviesėjo ir dabar, vasario pabaigoje jau pasiekė –0,4 ryškį, tapo beveik 4 kartus šviesesniu už Spiką.

Saturnas teka po vidurnakčio ir iki ryto yra matomas Svarstyklių žvaigždyne. Pasitelkus net ir nedidelį teleskopą galima nesunkiai įžiūrėti įspūdinguosius Saturno žiedus.

Venera-Aušrinė rytais, pora valandų prieš saulėtekį, skaisčiai sužimba Šaulio žvaigždyne, neaukštai virš pietryčių horizonto. Vasario viduryje pasiekusi didžiausią –4,9 ryškį vasario 26-os d. rytą ji itin įspūdingai atrodys suartėjusi su plonu jauno Mėnulio pjautuvėliu Šaulio žvaigždyne.

Regimasis nuotolis tarp abiejų šviesulių bus mažesnis nei pusė laipsnio. Merkurijaus šį mėnesį nematysime.

Vakarais, praėjus kelioms valandoms po saulėlydžio, galima pamatyti ir tolimąją Urano planetą. Ji kaip 5,9 ryškio žvaigždė spindės Žuvų žvaigždyne apie 5° žemiau nuo 4-o ryškio žvaigždės Žuvies Deltos.

Per nedidelius teleskopus bus matomi ir trys asteroidai

Pasitelkus nedidelį teleskopą tarp vasario žvaigždžių galima susirasti tris pačias ryškiausias mažąsias Saulės sistemos planetas, asteroidus: Vestą (7,6 ryškio), Paladę (7 ryškio) bei Cererą (7,8 ryškio). Cereros ir Vestos reiktų ieškoti Mergelės žvaigždyne. O Paladės – Hidros ir Sekstanto žvaigždynuose (nuo vasario 23 d.).

Turintys didesnius teleskopus galės „sumedžioti“ ir dvi kometas, kurios bus matomos visai netoli viena nuo kitos Gyvatnešio žvaigždyne: C/2012 X1 (LINEAR) apie 8,5 ryškio ir C/2013 R1 (Lovejoy) maždaug 10 ryškio.

   

Facebook komentarai