Atskleista alinančios karščio bangos priežastis (Video)

Ši vasara iš tiesų nėra jau tokia maloni ir draugiška, kaip buvo galima tikėtis. Netikėtai užplūdusi mirtino karščio banga pareikalavo nemažai aukų visame pasaulyje, ypač Žemės planetos Šiaurės pusrutulyje.

Ekstremalus karštis tapo tūkstančių mirčių kaltininku nuo Indijos iki Egipto, paliesdamas Europą ir besitęsdamas į Vakarus iki Ramiojo vandenyno į Šiaurės Ameriką. Netgi Japonija ir Honkongas šią vasarą patyrė visų laikų karščio rekordus.

Naujausia karščio banga Europai ir Azijai smogė dar praėjusią savaitę. Lietuvoje temperatūros stulpeliai šoktelėjo iki daugiau kaip 30℃, o štai Berlyne vietomis temperatūra siekė net 38,9℃, pagerindama šalies karščio rekordą.

Sunkiai pakeliamas karštis siejamas su dideliu ir sunkiai pajudinamu aukšto slėgio karščio kupolu, kuris ir toliau turėtų išsilaikyti didžiojoje Vidurio bei Rytų Europos dalyje. Remiantis meteorologų prognozėmis, karštis gali sugrįžti ir artėjančią savaitę.

Tačiau karščiai smogė ne tik Europai. Egiptas negali skųstis vėsiomis vasaromis, tačiau net ir šios šalies gyventojams dabartinis karštis tapo nebepakeliamas. Meteorologai pastebi, kad tokia aukšta temperatūra šaliai nėra būdinga net ir vasarą.

Šalies naujienų agentūra skelbia, kad 45℃ atžymą peržengęs karštis Egipte pareikalavo daugiau nei 60 žmonių gyvybių. Dar 581 asmuo nukentėjo ir kreipėsi į gydytojus. Vien nuo praėjusio sekmadienio Egipte mirė 40 žmonių.

Dar blogesnė padėtis Irake, Indijoje ir Pakistane, kur termometro stulpeliai šoktelėjo iki 49℃ padalos. Šiuose regionuose dėl karščio mirė jau daugiau nei 2 tūkst. gyventojų.

Kol skaičiuojamos karščio bangos aukos, mokslininkai laužo galvas, kas nulėmė tokius reiškinius. Neabejojama, kad bene didžiausią vaidmenį suvaidino globalinis atšilimas.

„Nors tai vis dar yra tiesa, kad mes nežinome globalinio atšilimo reikšmės konkrečiam įvykiui, kol neatliktos įvairios analizės, šis nepakeliamas karštis yra bene stipriausias įrodymas, pagrindžiantis globalinio atšilimo įtaką ekstremalių įvykių rizikai atsirasti“, – „Mashable“ cituojamas Noahas Diffenbaughas, klimatologas iš Stanfordo universiteto.

Anot jo, atlikti stebėjimų tyrimai įrodo, kad karščio bangos padidėjo priklausomai nuo klimato pokyčių, nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos padidėjimo. Ypač karščio bangos suaktyvėjo po industrializacijos, kuri paskatino iškastinio kuro panaudojimą pramonėje.

Tačiau karščio bangos, kankinančios Europą, buvo smogusios ir anksčiau. Nors 2015 metai iš tiesų iškrenta iš pastarųjų metų konteksto dėl savo aukštos temperatūros, tačiau 2003 metais aukų skaičius Europoje buvo nepalyginimai didesnis. Tuomet buvo kaštis pareikalavo daugiau nei 40 tūkst. gyventojų aukų.

   

Facebook komentarai