Atskleista banginių gebėjimo ilgai išbūti po vandeniu nekvėpavus paslaptis

Daugeliui neabejotinai kelia nuostabą faktas, kad kai kurie žinduoliai, kaip antai banginiai, net iki valandos geba išbūti po vandeniu nekvėpavę, kai kiti, tokie kaip mes, žmonės, to nepajėgia. Britų biologai išsiaiškino šio reiškinio priežastis.

Kaip rašo britų dienraštis „The Telegraph“, Liverpulio universiteto mokslininkai nustatė, jog į dideles jūrų gelmes nardančių gyvūnų kraujyje yra didesnį elektros krūvį turinčių proteinų. Proteinas mioglobinas, kurį turi ir žmogus, kaupia deguonį. Šių gyvūnų proteinams mioglobinams turint didesnį elektros krūvį (žmogaus mioglobinas tokio dydžio elektros krūvio sukaupti negali), juos sudarančios molekulės nesukimba vienos su kitomis, todėl visi giliai po vandeniu nardantys gyvūnai, tokie kaip banginiai, ruoniai, bebrai ir kiti geba sukaupti raumenyse daugiau deguonies.

Šis atradimas svarbus ne tik tyrinėjant jūrų gyvūniją – mokslininkai mano, kad jis gali padėti geriau suprasti ir žmonėms būdingų ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, kurios eigoje vyksta proteinų sukibimo procesai, mechanizmus bei išspręsti su dirbtinio kraujo kūrimu susijusias problemas. Be to, jis gali padėti atkurti žinduolių evoliucionavimo istoriją.

„Palyginę šių proteinų molekulines struktūras visiems tos genties gyvūnų palikuonims pagal jų paveldėjimo medį, mes atkūrėme šiuolaikinių nardančiųjų žinduolių protėvių raumenų galimybes kaupti deguonies atsargas, – pasakojo vienas iš tyrimui vadovavusių mokslininkų. – Pagal šią savybę mums netgi pavyko nustatyti visų šiuolaikinių jūros vėplių, damanų ir dramblių bendrą protėvį, prieš maždaug 65 milijonų metų dvejaip, t. y. vandenyje ir sausumoje, gyvenusį sekliuose Afrikos vandenyse.“

   

Facebook komentarai