Atskleista J. Gagarino žūties paslaptis?

Nepriklausomi Rusijos tyrėjai teigia išsiaiškinę keturių dešimtmečių senumo paslaptį, supančią kosmonauto Jurijaus Gagarino žūtį ir jo lėktuvo katastrofą.

Tyrėjai teigia atradę naujų katastrofos detalių ir jos įrodymų, kurie atskleidžia, kaip, sulaukęs vos 34-erių, žuvo pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus, rašo telegraph.co.uk.

Tyrimo duomenimis, J. Gagarino žūties bandomojo skrydžio metu 1968 metais priežastimi tapo pilotavimo žinių stygius ir dėl to įvykusi neteisinga pilotų reakcija, pastebėjus atidarytą pilotų kabinos ventiliacinę angą. 

Į pensija išėjęs sovietų oro pajėgų pulkininkas Igoris Kuznecovas ištyręs šimtus su nelaime susijusių dokumentų padarė išvadą, jog pilotų kabinos ventiliacijos anga buvo ne visai uždaryta. Anot jo, J. Gagarinas ir antrasis pilotas nehermetišką angą pastebėjo, kai lėktuvas jau buvo pakilęs į 3 kilometrų aukštį, tad jie ėmėsi skubių veiksmų nusileisti į saugų aukštį. Tačiau, pasak I. Kuznecovo, tuo metu pilotai dar nežinojo, kad leistis pernelyg dideliu greičiu yra labai pavojinga, todėl to neįvertinę jie prarado sąmonę. Naikintuvas tapo nevaldomas ir trenkėsi į mišką. Naikintuvą pilotavęs J. Gagarinas ir jo treneris Vladimiras Serioginas iškart žuvo.

Igoris Kuznecovas mano, jog jo atradimai užbaigs metų metus plėtojamas konspiracijos teorijas, tvirtinančias, kad J. Gagarinas avariją patyrė būdamas neblaivus, ar kad nelaimė buvo surežisuota pavyduliaujančio sovietų lyderio Leonido Brežnevo.

Buvęs kariškis su grupe aviacijos specialistų pastaruosius devynerius metus naudodami modernias nelaimių tyrimo technologijas iš gabalėlių dėliojo šios katastrofos aplinkybes. 

J. Gagarinas žuvo atlikdamas bandomąjį skrydį praėjus septyneriems metams po to, kai jis tapo pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą ir ten praleidusiu 68 minutes. Tačiau jo žūties aplinkybių oficialaus tyrimo išvados niekada nebuvo paviešintos ir, kiek žinoma, buvo labai miglotos. Tuomet tyrėjai tesugebėjo nustatyti, jog „labiausiai tikėtina“, kad pilotas staigų manevrą padarė bandydamas išvengti oro baliono ar debesų.

I. Kuznecovas taip pat iškėlė prielaidą, jog dėl neuždarytos angos galėtų būti kaltas aplaidus pilotas, lėktuvą naudojęs prieš keletą dienų. Iki šiol manyta, kad likus dviems dienoms iki nelaimės lėktuvu skrido pats J. Gagarinas.

Tačiau I. Kuznecovas tvirtina sužinojęs, kad tame pačiame lėktuve ir kiti pilotai atliko skrydžių imitacijas. Anot jo, būtent jie galėjo liestis prie ventiliacijos, tad tyrėjas nori nustatyti jų tapatybes ir išsiaiškinti, kokius mokymus jie atliko.

„Niekas, išskyrus mus, nežino, kas iš tikro atsitiko. Mes turime žmonėms ir tarptautinei bendruomenei įvardinti priežastis, dėl kurių žuvo pirmasis pasaulyje kosmonautas. Ši neuždaryta ventiliacijos anga sukėlė visą po to sekusių įvykių virtinę. Šiuos naujus faktus turėtų patikrinti nepriklausomi tyrėjai ir vyriausybės komisija. Ar net užsienio specialistai“, – tvirtino I. Kuznecovas.

   

Facebook komentarai