„Brazuca“ kamuolio paslaptis – 437 gramai gryno mokslo

Futbolo čempionatas Brazilijoje įsibėgėjo, aistruoliai į darbą ateina vis raudonesnėmis nuo nemigos akimis, o viso to priežastis yra paprastas, apvalus, klaikiai spardomas daiktas – futbolo kamuolys. Nesvarbu, kas už ką serga, kas lips ant nugalėtojų pakylos, – daugiausia laiko aikštelėje praleidžia būtent jis, kamuolys, pavadintas „Brazuca“. Jau visi matė originalų jo raštą, daug kas girdėjo jo išskirtines savybes, tačiau tik jo kūrėjai žino, kiek darbo laboratorijoje valandų jis kainavo. Vienas jo kūrėjų – Thomas Michaelis iš bendrovės „Bayer“.

Vienas vokietis finale tikrai bus!

Paklaustas, ar tiki, kad gimtosios Vokietijos komanda bus pasaulio futbolo taurės čempionato finale, Thomas neabejoja nė sekundės:

„Na, mes tikrai būsime finale! Juk „Brazuca“ – oficialus čempionato kamuolys – tam tikra prasme „Bayer“ produktas, o jau jis finale tikrai dalyvaus.“

„Bayer MaterialScience“ Tekstilės dangų skyriaus Europoje vadovas Th.Michaelis jau daugybę metų dalyvauja kuriant aukščiausio lygio futbolo kamuolius. Tiesą sakant, „Adidas“ su „Bayer“ kamuolius svarbiausioms varžyboms kartu kuria nuo 1986 m. ir kurs dar ilgai – neseniai sutartis pratęsta iki 2030-ųjų.

Ir dėl visko kaltas tas pats poliuretanas – medžiaga, iš kurios „Bayer“ laboratorijose mokslininkai kuria ir pagalves, ir vėjo jėgainių sparnus, ir lėktuvų kabinas, ir namų šiluminę izoliaciją. Ir futbolo kamuolius.

„Mūsų dviejų žmonių komanda nuolat dirba su „Adidas“ projektais ir tyli lyg vandens į burną prisėmę – jų darbas labai slaptas, – susitikime Danijoje pasakojo „Bayer MaterialScience“ vadovas Patrickas Thomasas.

Anksčiau kamuoliai buvo siuvami iš 12, 24 ar 32 dalių. Siuvant juos iš odos buvo neįmanoma užtikrinti tolygaus svorio, sušlapusi oda keliskart pasunkėdavo. Technologija keičia patį sporto principą. „Brazuca“ – tai pats apvaliausias kada nors pagamintas kamuolys. Jis visiškai nešlampa, jo svoris niekuomet nekinta, jis suklijuotas iš mažiausio skaičiaus detalių ir jam panaudota mažiausiai medžiagų.“

Žodžiu, viskas aišku – vienas vokietis finale tikrai žais. Aišku, vokiečiai yra tik jo tėvai, gimė jis Kinijoje ir Pakistane (kamuolį gamina tose šalyse), bet, mat ją velnias tą kilmę, geriau pažiūrėkime, kuo gi jis toks išskirtinis.

Bandymai ir eksperimentai

Prieš apsisprendžiant patvirtinti būtent šį kamuolį čempionatui, jį išbandė 30 komandų iš dešimties šalių. Daugiau negu 600 profesionalių futbolininkų spardė būsimą „Brazuca“ įvairiausiomis oro sąlygomis ir įsitikino, kad jis atitinka ir net viršija visus FIFA reikalavimus.

„Tai daugiausia bandymų atlaikęs kamuolys, kokį kada nors siūlėme rinkai“, – sakė „Adidas“ viešųjų ryšių vadovas Oliveris Bruggenas.

2010-ųjų čempionato kamuolys „Jabulani“ sportininkus erzino – dėl pernelyg lygaus paviršiaus jo aerodinaminės savybės tapo nenuspėjamomis, tad kamuolys dažnai lėkė ne ten, kur, atrodytų, turėjo.

Šiais metais patikrinti, ar gamintojai nekartoja klaidų, apsiėmė NASA. Išmėginęs kamuolį vėjo tunelyje, NASA eksperimentinio aerofizikos padalinio vadovas Rabi Meha patvirtino, kad viskas gerai:

„Mušant kamuolį aplink jį susidaro plonas oro sluoksnis, kurį vadiname „rišančiuoju“. Nuo to, koks jis ir kaip elgiasi, ir priklauso kamuolio trajektorija.

„Brazuca“ dalių sujungimo linijos gilesnės negu buvo 2010 m., o paviršiuje yra mažyčių gumbelių. Visa tai judina supantį orą ir už kamuolio neleidžia susikurti žemo slėgio zonai, kuri stabdytų jo skrydį.“

Vėjo tunelyje kamuolys buvo apgaubtas lazerio šviesoje spindinčiais dūmais ir tiriama, kokiam greičiui esant tų dūmų raštai staigiai kinta. „Brazuca“ atveju efektas įvyksta esant 48 km/val. greičiui ir yra beveik nepastebimas kamuoliui lekiant 88 km/val. greičiu (tipiškas smūgio greitis).

Istorijos pamokos

Kažkada viskas buvo labai paprasta – pripūtei avies skrandį, užrišai skyles ir spardai. Argentinoje išradus pripučiamąją kamerą, kuri buvo dedama į iš odos skiaučių pasiūtą apvalų maišą, kamuolys gerokai patobulėjo. Tačiau iki dabartinio jam buvo taip pat toli, kaip karučiui iki vilkiko. Štai ką apie kamuolio istoriją pasakoja „Bayer“ atstovas Th.Michaelis:

„Vaikystėje gatvėje spardėme sunkų odinį kamuolį. Sudrėkęs jis tapdavo toks sunkus, kad kartais spirdamas susižeisdavai koją. FIFA patvirtintas standartinio kamuolio svoris turi būti nuo 420 iki 445 gramų. Odiniai gaminiai šių standartų tiesiog negalėjo atitikti. Kiekviena iškirpta odos skiautė būdavo skirtingo svorio, tad reikėjo kruopščiai atrinkti kuo vienodesnes, daugybę jų išbrokuojant.

Pasitelkus sintetines medžiagas viskas pasikeitė. Kiekviena detalė sveria tiksliai tiek pat, kiek kita, lieka susiūti, ir kamuolys pagamintas. Be to, sintetinės medžiagos nesugeria drėgmės, tad kamuolys nesunkėja.

Pirmuoju iš sintetinių medžiagų pagamintu kamuoliu tapo „Azteca“ – oficialus 1986 m. pasaulio futbolo čempionato Meksikoje kamuolys, kurį „Adidas“ kūrė trejus metus. Būtent tuomet kreipėsi į mus ir užsakė sukurti tinkamą medžiagą. Sukūrėme, ir taip prasidėjo techninė futbolo kamuolio revoliuciją.

Kitą žingsnį žengėme 1998 m., kai pasaulio čempionatui Prancūzijoje sukūrėme kamuolį „Tricolore“. Jam gaminti pirmą kartą panaudojome naujo tipo putas. Tai buvo tanki simetriška poliuretano matrica su daugybe dujų pripildytų burbuliukų itin atspariomis sienelėmis. Tuo metu tai buvo geriausias kamuolys pasaulyje.

2004 m. pasaulio taurės čempionate Portugalijoje pristatytas kamuolys „Roteiro“ buvo pirmas, pagamintas ne siuvant, o suklijuojant dalis. Taip jis tapo dar tikslesnis.

2006-ųjų čempionato Vokietijoje kamuolys „Teamgeist“ – pirmasis pagamintas ne iš tradicinių penkiakampių ir šešiakampių skiaučių. Naujas dizainas užtikrino dar apvalesnę kamuolio formą.“

Svarbiausia ne odos spalva, o savybės

„Brazuca“ – dar tobulesnis. Jo penkių sluoksnių poliuretano „oda“ užtikrina, kad kamuolys bus atsparus, elastingas, patogus ir itin greitai atgaus formą po deformacijos.

Viduje – oro pripildyta lateksinė pūslė. Ji aptraukta plonu tekstilės audiniu, kuris padeda prisitvirtinti išoriniams sluoksniams. Giliausias kamuolio „odos“ sluoksnis – tiesiog sukibimo danga, jungianti tekstilę su išorine danga.

Iškart virš jo – milimetro storio poliuretano putų danga, kurioje milijonai dujomis užpildytų ertmių. Ji itin elastinga, todėl po smūgio kamuolys labai greitai atgauna formą ir skrenda optimalia trajektorija.

Išorinę „odą“ sudaro trys skirtingo storio poliuretano sluoksniai. Jie užtikrina kamuolio tvirtumą, atsparumą trinčiai, paviršiaus kibumą ir gerai atrodo.

Išorinis kamuolio sluoksnis iš 6 identiškų gabalų suklijuotas panaudojus specialius nuo karščio limpančius klijus, pagamintus iš „Bayer Dispercoll“ medžiagų.

Žodžiu, nesitiki, kad tie 70 proc. brazilų, kurie balsavo už tai, kad šis kamuolys būtų pavadintas „Brazuca“ bent įsivaizduoja, kokia sudėtinga jo konstrukcija.

Laboratorijos futbolininkai

„Kamuolį veikia itin galingos jėgos. Labai svarbu, kad spiriant susiplojęs kamuolys išsitiestų lygiai taip pat greitai. Šią savybę išbandėme itin kruopščiai. Laboratorijoje kamuolys dešimt kartų metamas iš dviejų metrų aukščio ir stebima, kaip jis šokinės ant plieninės plokštės. Esant tam tikrai temperatūrai jis turi šokinėti visiškai tolygiai“, – pasakojo Th.Michaelis.

Kai pradedame kurti naują kamuolį, „Adidas“ mums pateikia sąrašą specifikacijų, kurias privalo atitikti mūsų gaminys. Iki šiol nė karto nepavedėme – nesvarbu, ar prašė naujos paviršiaus tekstūros, kaip „Europass“ kamuoliui 2008-aisiais, ar geriau saugančio spalvas išorinio sluoksnio.

„Brazuca“ kamuolio daugiasluoksnio paviršiaus technologija tokia pat, kaip jo pirmtako, tačiau paviršiaus dizainas, spalvos – visiškai nauji. Jis patiko ne tik čempionato futbolininkams – įveikė ir mano vaikų testą. Spardėme kieme ir jie labai džiaugėsi.“

Kur kas daugiau negu kamuolys

Vien kamuoliu chemijos mokslo invazija į pasaulio futbolo čempionatą tikrai nesibaigė. „Bayer MaterialScience“ laboratorijoje sukurtos medžiagos daugybę metų naudojamos gaminant futbolininkų batus.

Kitos profesionalių žaidėjų kūno dalys taip pat liečia „Bayer“ plastiką. Daugelis jų dėvi specialius apatinius, į kuriuos įklijuotas elestinis sluoksnis iš to paties poliesterio paverčia kelnaites ir marškinėlius lyg antra oda, kuri idealiai priglunda ir nevaržo judesių.

Ką ten žaidėjai – net stadione staugiantys sirgaliai, patys to nežinodami, naudojasi universaliuoju plastiku. Permatomas Brazilijoje pastatyto stadiono stogas padarytas ir „Makrolon“ plastiko.

Ir tai išties džiugu. Bent jau kol aikštės žolė ir komandų žaidėjai yra tikri, o ne suklijuoti iš daugiasluoksnio poliuretano… Nors, kai kurių jų žmonos, atrodo, jau… Na, bet mes čia juk ne apie tuos kamuolius…

   

Facebook komentarai