"Cafe Scientifique": Mokslo galima aptikti ir bare

Kandant šalčiams, gruodžio 21 dieną į „Pogo“ barą Vilniuje žmonės rinkosi pasišnekėti ne apie kasdienius džiaugsmus ar rūpesčius, bet apie mokslą. Laikydamiesi „Cafe Scientifique“ koncepcijos, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) studentai, atstovaujantys trims skirtingoms organizacijoms, pakvietė visuomenę susipažinti su lazeriais, jų taikymu ir lietuvių indėliu į lazerių mokslą bei pramonę.

Studentams padėti ir savo mintimis bei įžvalgomis pasidalinti sutiko dr. Mikas Vengris, Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslininkas. Ypač mėgstamas studentų docentas užsiima biologinių sistemų tyrimais ultragreitu lazeriu, kartu su kolegomis nagrinėja šviesa sužadinamus reiškinius gyvojoje gamtoje – tokius kaip fotosintezė, regėjimas, fototaksis (organizmų judėjimas link ar nuo šviesos šaltinio).

„Cafe Scientifique“ į Lietuvą

„Cafe Scientifique“ – tai konceptas, išsivystęs 1998 metais Didžiojoje Britanijoje iš panašaus visuomeninio judėjimo „Cafe philosophique“ Prancūzijoje. Šių mokslo ir filosofijos kavinių tikslas – bendrauti ir diskutuoti su visuomene neformalioje aplinkoje ir taip, kad visi dalyviai suprastų, apie ką kalbama. „Cafe Scientifique“ siekia demistifikuoti moklininkus, jų tyrimus, pakelti visuomenės bendrąjį išsilavinimą ir taip padėti žmonėms susidaryti pagrįstą nuomonę prieštaringais klausimais, pavyzdžiui, į kokias sritis valstybė turėtų investuoti, ar verta užsiiminėti genetiniu programavimu, ar ne bergždžiai bandoma pažaboti branduolinės sintezės reakciją.

Į Lietuvą „Cafe Scientifique“ pirmą kartą „atgabeno“ Britų taryba 2006-aisiais. Tąkart suorganizuota internetinė vaizdo konferencija klimato kaitos ir pilietiškumo tema. Po metu atvyko lektorius pakalbėti apie kamieninių ląstelių tyrimų socialinius aspektus. Šiemet VU FF studentai, mokslo populiarinimą laikantys savo hobiu, nutarė atnaujinti šį renginį. VU FF Studentų mokslinė draugija, VŠĮ „Mokslas ir menas“ ir Laisvasis universitetas suvienijo jėgas, kad sukviestų kuo daugiau žmonių ir kuo plačiau paskleistų mokslinę mintį.

Šiose kavinėse svarbu ne tik, kokio aukšto lygio yra mokslininkai, bet ir kaip jie moka kalbėti visuomenės kalba. Garsus fizikas R. Feynmanas yra pasakęs, kad mokslą labiausiai supranta tas, kuris jį sugeba paaiškinti penktokui. Deja, Lietuvos mokslo žmonėms pasikalbėjus net ir su studentais, vis dar susiduriama su „iš visko, ką sakė, supratau tik jungtukus“ problema. „Mokslo žmonių intensyvus buvimas tiek studentų, tiek kitos visuomenės dalies aplinkoje (kad ir kavinėse) yra naudingas ne tik kiekvieno asmeninei brandai, bet apskritai mokslo sklaidai Lietuvoje“, – teigia viena iš renginio organizatorių Aistė Norkutė.

Aiškiai apie vėžį, elektrines ir chromosomų deginimą

„Svarbiausia, kad visi klausytojai jaustųsi patogiai ir galėtų nesivaržydami dalyvauti diskusijoje, - po renginio kalbėjo dalyvė Marta. - Tai ir viena iš pranešėjo užduočių.“  Dr. Mikui Vengriui atlikti ją pavyko ir jį buvo galima suprasti ne tik gausiai susirinkusiems tiksliųjų mokslų gerbėjams, bet ir šios srities žinių neturintiems klausytojams. „Viena pikosekundė, arba kaip aš vaikams aiškinu – vienos sekundės milijoninės dalies milijoninė dalis. Na, jei reikia dar aiškiau, tai yra labai trumpas laiko tarpas", - ir taip temą smulkino pranešėjas.

Kalbėdamas dr. Mikas Vengris teorija nepasiribojo ir susirinkusiesiems parodė paliekančių įspūdį nuotraukų bei vaizdo įrašų – prieš supažindinant su akies operacija lazeriu, silpnų nervų žiūrovų buvo paprašyta nusisukti. Negalima nepaminėti, kad lietuvių įmonė „Šviesos konversija“, bendradarbiaudama su Lazerinių tyrimų centru, siekia sukurti naują lazerį, šis būtų optimaliai pritaikytas būtent tokio tipo akių operacijoms. Jei tai pavyktų, Lietuvoje atsirastų nauja eksportuojama prekė.

Taip pat buvo paliestos mikroskopijos, vėžio diagnostikos ir gydymo, ląstelės organėlių chirurgijos bei valdomos branduolinės sintezės temos. Neapseita ir be akmenų į „Žvaigždžių karų“ bei šarlataniškų medicininių procedūrų daržą: pasak pranešėjo, lazeriniame plaukų priauginime ar lazeriniame dantų balinime lazeris padeda tiek pat, kiek 12 voltų lemputė, o procedūros kaina užkelta keliskart.

Kas toliau

Renginio organizatoriai džiaugiasi šmaikščiu pranešėju, plačiu susirinkusių klausytojų ratu (nuo moksleivio iki pensininko), išaugusiu susidomėjimu ir klausimais„kada kitas susitikimas?“. Kada, kur ir apie ką bus kita „Cafe Scientifique“, bus pranešta Fizikos fakulteto tinklalapyje www.ff.vu.lt, naujienų skiltyje.

„Anksčiau mokslą populiarinau daugiausia tarp moksleivių. Su „Cafe Scientifique“ taikome į šiek tiek vyresnę auditoriją. Norime jiems parodyti mokslo įdomumą ir, svarbiausia, parodyti Lietuvos mokslininkų pasiekimus pasaulio kontekste – kalbėjo vienas organizatorių Simas Janulis. – Pradėjome nuo lazerių, o toliau – biotechnologijos, neuromokslai, įvairūs išradimai ir bet kas, kas gali būti pateikta įdomiai.“

Autorius VŠĮ „Mokslas ir menas“

   

Facebook komentarai