„Cassini“ praskriejo virš Encelado ledinių fontanų (Video)

Automatinis kosminis zondas „Cassini“ praskriejo virš vieno iš daugybės Saturno palydovų Encelado ekvatoriaus ir iš jo paviršiaus išmetamų suledėjusio vandens čiurkšlių. Zondas pirmą kartą priartėjo prie Encelado tokiu nedideliu atstumu ir surinkti duomenys padės mokslininkams patvirtinti arba paneigti teoriją, jog po palydovo paviršių dengiančiu ledo sluoksniu yra skysto vandens vandenynas. Na, o kur vanduo, ten visada yra gyvybės tikimybė – tad dabar suprantama, kodėl mokslininkams labai parūpo Encelado paslaptys.

Reikia priminti, jog tai ne pirmas „Cassini“ skrydis virš šio palydovo. 2005 m. liepą „Cassini“ apytiksliai 175 kilometrų atstumu praskrido virš Encelado ir surinko labai įdomių duomenų. Pietinio ašigalio rajone zondas aptiko maždaug 10 geizerių, iš kurių veržėsi, kaip galima spėti iš nuotraukų, vandens ir ledo mišinys. Jau tuomet toks atradimas mokslininkams sukėlė aibę klausimų – toks nedidukas palydovas (turintis 500 km diametrą) vargu ar gali turėti tiek energijos, jog jo gelmėse vyktų aktyvus vulkaniniai procesai, galintys įkaitinti vandenį. Kad ir kaip ten būtų, šis atradimas įrodė, jog palydovo gelmėse slypi požeminio vandens.

Tad astronomai nusprendė detaliau patyrinėti šią palydovo mįslę ir suplanavo „Cassini“ pakreipti taip, jog jis praskristų pro palydovo ledinę „uodegą“. Ką ir pavyko padaryti kovo 12 dieną. Šįkart „Cassini“ praskrido maždaug 50 km atstumu virš Saturno palydovo ekvatoriaus ir beveik 200 km skrido ledo sraute (trajektorija pavaizduota iliustracijoje). Mokslininkų teigimu ši užduotis pareikalavo labai kruopščių skaičiavimų, tačiau jos rezultatai gali iš esmės pakeisti žinias apie Encelado geizerius. Tiesa, apie „Cassini“ planus patyrinėti Encelado mes jau rašėme ir komentaruose buvo pateikta nuorodą į NASA video medžiagą, aiškinančią palydovo ledinių fontanų prigimtį. Kas jo dar nematė, galite pažiūrėti čia:

Skrydžio metu „Cassini“ įrengti dalelių analizatoriai surinko informaciją apie vandens čiurkšlių išmetamų medžiagų sudėtį, nustatė jų tankį, sudėtį ir dalelių greitį. Po to duomenis bus persiųsti į Žemę, kur mokslininkai galės atlikti kruopščią jų analizę. Ledo sudėtis gali duoti nemažai naudingos informacijos. Pavyzdžiui, jei čiurkšlėse bus aptikta natrio, tai gali reikšti, jog vandens šaltinis yra giliai palydovo branduolyje. Tuo tarpu jei natrio nebus, tikėtina, jog ledinė uodega formuojasi iš paviršinių vandens resursų.

Palydovo apylinkėse mokslininkai pastebėjo ne tik ledo, bet ir anglies dioksido bei metano dujas.

Visas palydovo tyrimo procesas užtruko apie 9 valandas, o jo detalės pateiktos specialiame interneto puslapyje.

Iliustracijoje: Kairėje pusėje „Cassini“ skrydžio trajektorija; dešinėje pusėje viršuje - Encelado palydovo nuotrauka; po ja - ledinė palydovo uodega; o apačioje „Cassini“ iliustracija.

   

Facebook komentarai