„Cassini“ ruošiasi nerti į Titano atmosferą

Kosminis zondas „Cassini“ šį savaitgalį praskris mažiausiu atstumu nuo Saturno palydovo Titano per visą savo tyrimų programos istoriją, pranešė NASA.

Sekmadienio vakarą JAV Vakarų pakrantės laiku kosminis zondas „Cassini – Huygens“ atliks 71-ąjį priartėjimą prie Titano, praskriedamas 880 kilometrų aukštyje virš šio Saturno palydovo paviršiaus. Šis priartėjimas bus rekordinis per visą Titano tyrimų istoriją – „Cassini“ šį kartą prie Titano priartės 70 kilometrų arčiau, nei bet kada anksčiau, praneša „Physorg.com“.

Titano atmosfera, daugiausia sudaryta iš azoto (98,4 proc.), yra 1000 kartų masyvesnė už Marso. „Cassini“ programos mokslininkai bei NASA Inžinerijos ir saugumo centro Hemptone specialistai išsamiai išanalizavo galimą Titano atmosferos fizinį poveikį kosminiam zondui, siekdami įsitikinti, kad skrydis 880 kilometrų aukštyje virš Titano paviršiaus bus saugus.

Inžinieriams apskaičiavus „Cassini“ trajektorijos kampą, užtikrinantį maksimalų skrydžio stabilumą, paaiškėjo, kad jis beveik sutampa su kampu, kuriuo „Cassini“ radijo ryšio antena nukreipta į Žemę. Todėl skrydžio valdymo centras keliomis laipsnio dalimis „kilstelėjo“ „Cassini“, kad galėtų sekti jo skrydį per Titano atmosferą realiuoju laiku.

Tačiau kam mokslininkams prireikė taip giliai „panardinti“ „Cassini“ į Titano atmosferą? Pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininko, „Cassini“ programos nario Césario Bertuccio, skrisdamas tokiame mažame aukštyje kosminis zondas pirmą kartą atsidurs žemiau Titano jonosferos – aukštutinės atmosferos dalies, sudarytos iš jonizuotų dalelių. Tai reiškia, kad pirmąkart per Titano tyrimų istoriją kosminis zondas atsidurs toje jo atmosferos dalyje, kuri yra beveik visiškai apsaugota nuo Saturno magnetinio lauko poveikio, o tai savo ruožtu suteiks galimybę išmatuoti paties Titano magnetinį lauką.

Ankstesni kosminių zondų „Voyager“ ir „Cassini“ tyrimai, atlikti skrendant didesniame nei 950 kilometrų aukštyje virš Titano, atskleidė, kad jis neturi pakankamai stipraus magnetinio lauko, kuris kompensuotų Saturno lauko poveikį. Tačiau, pasak mokslininkų, tai nereiškia, kad Titano magnetinio lauko stiprumas lygus nuliui. Kad ir koks silpnas jis būtų, mokslininkams labai svarbu jį išmatuoti, teigiama pranešime.

Titano magnetinio lauko savybės gali padėti atskleisti vidinę jo sandarą. Manoma, kad magnetinį planetų lauką sukuria jų gelmėse veikiantis vadinamasis generatoriaus mechanizmas. Tokio gelmių generatoriaus magnetinius laukus formuoja įkaitusiame branduolyje judančios elektrai laidžių medžiagų, pavyzdžiui, metalų, srovės ir visos planetos sukimasis.

Nuo „Cassini“ „panirimo“ į Titano atmosferą metu atliktų matavimų priklauso, kokios mokslininkų keliamos prielaidos apie šio Saturno palydovo magnetizmą ir vidinę sandarą pasitvirtins. Manoma, kad Titane gali veikti nors ir silpnas, bet vis dėlto tikras gelmių generatorius, gali būti, kad Titano gelmės yra šaltos, tačiau jo pluta yra įmagnetinta kaip Marse, arba kad Saturno magnetinis laukas gali sukurti Titane laikiną magnetinį lauką – tuo atveju, jei po Titano paviršiumi yra vandenynas, teigiama pranešime.

   

Facebook komentarai