„The Economist“: NATO iš esmės priėmė sprendimą dėl Baltijos šalių gynybos planų

Baltijos šalims bus sudarytas gynybos planas, kurį patvirtins NATO karinė dalis, o ne politinė atšaka. Jis bus kaip priedas prie egzistuojančių saugumo planų dėl Lenkijos, tačiau jame taip pat bus atsižvelgiama ir į kitas regiono šalis.

Tai leistų Švedijai ir Suomijai taip pat dalyvauti regiono saugumo planavime, remdamasis neįvardintais deryboms artimais šaltiniais rašo įtakingas britų savaitraštis "The Economist".

Ar nenumatytu atveju NATO užstotų savo silpniausias nares - Lietuvą, Latviją ir Estiją? Po penkerių metų dvejonių atsakymas greičiausiai būtų teigiamas, kadangi Aljansas iš esmės priėmė sprendimą priimti oficialų planą joms ginti. Galvojant, kad šie planai bus apibrėžti ir patikimi, Baltijos šalių politikai nuo šiol turėtų daugiau laiko spręsti šalių ekonomines, politines ir socialines problemas, teigia "The Economist".

Šis pokytis priimtas po sunkių derybų, kuriose JAV reikalavimu Vokietija ir kitos šalys atsisakė savo prieštaravimų.

Tai didelis pokytis, tvirtina leidinys. Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys prisijungė prie NATO, gynybos planų rengėjai bandė išsisukti nuo klausimų, ką jų narystė Aljanse reiškia praktiškai. Jei Rusija yra draugiška NATO šalis, o ne priešiška, tokiu atveju atskiri nuo visos Europos gynybos planai naujoms NATO narėms iš buvusios Sovietų Sąjungos turėtų būti nebūtini.

Iš tiesų, iki 2008 metų NATO atliktas grėsmės nustatymas - pagrindas kariniam planavimui - atmetė Rusijos karinės grėsmės galimybę. Tai siuntė gana pavojingą signalą, kad Šiaurės ir Rytų Europa saugumo atžvilgiu yra saugus regionas.

Šį sprendimą priimti paskatino Lenkija, svarbi JAV sąjungininkė Afganistane ir Irake. Šios šalies atžvilgiu pirma buvo parengtas saugumo planas dėl tariamo (ir neįtikėtino) Baltarusijos puolimo, tvirtina "The Economist".

Kai karas Gruzijoje pabrėžė NATO abejones dėl Rusijos, Lenkija paskubino dvišalių saugumo santykių su JAV sudarymą, įskaitant ir sutikimą amerikiečių priešraketinės gynybos elementus dislokuoti šalies teritorijoje.

Tuo tarpu NATO kariuomenės pareigūnai pradėjo žemo lygio, tačiau plataus pobūdžio konsultacijas, pavadintas "atsargiu planavimu". Šiems planams patvirtinti nereikia oficialaus NATO vykdančiosios institucijos - Šiaurės Atlanto Tarybos - pritarimo, kurioje sprendimus greičiausiai blokuotų tokios šalys kaip Vokietija.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) 2009 metų balandį kalbėdamas Prahoje viešai pareikalavo, kad NATO sukurtų gynybos planus visoms Aljanso narėms. Tačiau vėliau dėl JAV prezidento administracijos neatidumo ir neorganizuotumo jokių veiksmų nebuvo imtasi.

Vietoj to klaidingi žingsniai, tarp jų ir susiję su priešraketinės gynybos planais, pagilino neaiškumą, ar rimtai Amerika žiūri į savo sąjungininkių iš buvusios Sovietų Sąjungos saugumą. Atvirame laiške, pasirašytame Lenkijos, Čekijos ir Baltijos šalių kariuomenių vadų, viešai skundžiamasi pablogėjusiais transatlantiniais santykiais, rašo "The Economist".

Gana tyli NATO reakcija į intensyvias karines pratybas Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje pernai rudenį dar labiau sustiprino jų nerimą. Daugelis baiminasi, kad NATO susitelkimas į misiją Afganistane paliks nuošalyje kitus Aljanso uždavinius, susijusius su jo narių teritoriniu saugumu. O tai gali pakenkti NATO patikimumui.

   

Facebook komentarai