„The Economist“: Rusijos laukia greitas žlugimas ir pats laikas galvoti apie Karaliaučiaus ateitį

Rusija skeryčiojasi Ukrainoje ir bando įbauginti Vakarus, tačiau Lietuvos visuomenė ir europiečiai neturėtų panikuoti. Kremliaus režimas nėra stiprus, o Rusija galinga, kaip bando vaizduoti Vladimiras Putinas ir jo propaganda. Priešingai – po kelerių metų Europai gali tekti spręsti klausimus dėl Karaliaučiaus ateities, nes Rusijos ekonomika artėja prie žlugimo. Tai penktadienį pareiškė „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas.

„Rusija nėra galinga šalis. Tai yra stagnuojančios ekonomikos valstybė“, – Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Pilietinė gynyba hibridiniame kare“ sakė britų žurnalistas.

Jis pabrėžė, kad Rusijos ekonomika sudaro vos 3 trilijonus dolerių, o tai yra septynis kartus mažiau nei Europos Sąjungos ir trylika kartų mažiau nei JAV ekonomikos.

Viena priežasčių, kodėl taip nutiko ištekliais turtingoje šalyje – Kremlių užvaldęs režimas nesidrovėdamas vagia iš savo šalies ir per dešimt metų išplėšė apie 3 trilijonus dolerių.

„Dabar Putinas nori, kad mus apimtų panika ir nesėkmės jausmas. Jis nori, kad Europoje žmonės jaustųsi taip, kaip žmonės jautėsi prieš Antrąjį pasaulinį karą – planuotų, kur iškelti savo šeimas ir pinigus. Tačiau mes neturime pasiduoti panikai. Turime planuoti ir svarstyti apie grėsmes, o planavimas nėra tas pats, kas panikos kėlimas“, – aiškino E. Lucasas.

Jis kelis kartus pabrėžė, kad pagrindinė Vakarų problema yra ne silpnumas, bet neteisingas požiūris į Rusiją.

„Reikia suprasti, kad mes, Vakarai, nesame silpni. Mes tiesiog neturime valios. Pagrindinis vaistas nuo silpnos valios yra stipri valia. Mums reikia pakeisti požiūrį į kai kuriuos dalykus“, – kalbėjo britų žurnalistas.

Rusija atakuoja visą Europą

Viena pagrindinių problemų, su kuriomis dabar susiduria Vakarai, – net ir šalia Rusijos esančios civilizuoto pasaulio valstybės nebesupranta tos šalies.

„Vakarai tiesiog užmigo, nes per daug dėmesio skyrė terorizmui, kuris taip pat yra svarbus dalykas. Kinijos žvalgyba taip pat yra svarbi problema. Tačiau Vakarai praranda analitinius gebėjimus vertinti Rusiją“, – sakė „The Economist“ redaktorius.

Maskva elgiasi priešingai – visą Europą ji vertina kaip vieną žvalgybinę erdvę ir ieško skylių, pro kurias galėtų įlįsti. Tam pasitelkiamos visos įmanomos priemonės: bandoma svetimose šalyse pasėti korupciją, organizuotą nusikalstamumą, vykdyti kibernetines atakas, šnipinėjimą, informacinį karą. Priemonių spektras yra labai platus.

Tarkime, dar prieš karą Rusijos kibernetinės žvalgybos specialistai įsilaužė į visus Ukrainos vyriausybinius tinklus ir pavogė visus iki vieno duomenis, kurie buvo susiję su šalies gynyba.

Kitas pavyzdys, rodantis, kad Maskva veikia visoje Europoje – prieš aštuonerius metus sulaikytas svarbus Estijos gynybos ministerijos pareigūnas Hermanas Simmas, kuris buvo Rusijos šnipas.

Žurnalistas E. Lucasas sako, kad vienas pagrindinių Kremliaus žvalgybos bastionų Vakaruose šiuo metu yra Austrija. Rusai giliai prasiskverbė į ją ir daro įtaką ne tik politikai, bet ir ekonomikai.

„Austrijoje veikia rusų pinigai, rusų investicijos, Rusijos organizuoti nusikaltėliai. Aišku, ten veikia ir Rusijos žvalgyba“, – kalbėjo britų žurnalistas.

Skverbimasis į svetimą ekonomiką irgi yra agresijos išraiška, nes tada galima taikyti sankcijas: Maskva pasirenka valstybes, kurios yra ekonomiškai priklausomos nuo Rusijos, o tada pradeda kaišioti pagalius.

„Tai gali būti draudimas įvežti lenkiškus obuolius ar šprotus“, – juokavo žurnalistas.

Turėtų mokytis iš lietuvių

Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje Lietuva yra labai geroje situacijoje. Nors gyvena pafrontėje, tačiau kuria energetinę nepriklausomybę, stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ekonomikos. „Būtų gerai, jei ir kitos Europos valstybės energetinį saugumą suprastų taip, kaip jūs“, – Lietuvą gyrė E. Lucasas.

Be to, britas pastebėjo, kad Lietuvoje apie saugumą ir gynybą diskutuoja ne tik kariškiai. To trūksta kitoms Europos šalims.

„Vakaruose taip nėra, kad susėstų žiniasklaidos, kariuomenės, teisėsaugos vadovai ir kalbėtų apie savo šalies saugumo situaciją. Taip yra todėl, kad mes pasisakome už valdžių atskyrimą. Tačiau turime suprasti, kad kai užpuolama viena visuomenės dalis, kita privalo jai padėti“, – aiškino žurnalistas.

„The Economist“ redaktorius kelis kartus pabrėžė, kad karas Europoje prasidėjo jau seniai. Prisimindami Antrojo pasaulinio karo pamokas mes įsivaizduojame, kad yra labai aiški riba, kai pasaulio taika subyra. Tačiau hibridiniame kare taip nėra – informacinis, ekonominis, kibernetinis karas jau vyksta ir tai po truputį trupina taiką.

„Karas prasidėjo jau seniai. Mes gyvename jau ne taikos metais. Mus atakuoja įvairiais būdais, visuomenė yra puolama, o informacija yra naudojama kaip ginklas“, – kalbėjo E. Lucasas.

Ragina nepamiršti Lietuvai draugiškų rusų

Žurnalistas sakė, kad Rusijos perspektyva yra labai niūri: „Kažin, ar ji gali išsilaikyti dešimt metų. Žmonės nusivylę, turtas išvogtas, tautinės grupės jaučiasi susvetimėjusios. Kai kurios Rusijos tautos Putiną lygina su Hitleriu.“

Dėl to Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau dabar turi galvoti apie Karaliaučiaus problemą – po kelerių metų gali ateiti laikas, kai mums teks spręsti šios srities ateitį.

„Rusijoje yra daug smegenų plovimo, bet yra ir daug rusų, kurie nemėgsta Putino. Mes turime sakyti sąžiningiems Rusijos verslininkams, kad jie gali čia atvažiuoti, dirbti, kurti savo verslus. Labai svarbu tai daryti ne tik verslo, bet ir švietimo srityje. Nes Rusijos švietimo sistema, ypač istorijos mokymas, subyrėjo“, – sakė E. Lucasas.

Žurnalistas ragino nepamiršti, kad Sausio 13-ąją Maskvoje buvo rusų, kurie buvo kartu su Lietuva ir ėjo su Lietuvos vėliavomis.

   

Facebook komentarai