„Iljičiaus laboratorija“: kaip Rusija bando išsaugoti Lenino palaikus

Balzamuotą Vladimiro Lenino kūną prižiūrintys mokslininkai tikina, kad jis mauzoliejuje gali išgulėti šimtmečius. Tačiau tai Rusijai atsieis brangiai – šįmet mumiją išlaikyti kainuos apie 173 tūkst. eurų.

Kai 1924 m. sausį V.Leninas mirė, niekas net nesvajojo, kad Sovietų Rusijos lyderio kūnas bus taip ilgai saugomas. Skrodimą atlikęs patologas Aleksejus Abrikosovas netgi nukirto pagrindines kūno arterijas.

„Vėliau jis apgailestavo, kad jeigu būtų žinojęs, kad kūną reikės balzamuoti, to nebūtų padaręs.

Mat per kraujagyslių sistemą būtų buvę lengviau į audinį suleisti chemines medžiagas“, – pasakojo socialinės antropologijos profesorius Aleksejus Jurčiakas.

Po skrodimo V.Lenino kūnas buvo lengvai balzamuotas, kad keturias dienas išsilaikytų atvirame karste Sąjungų rūmų Kolonų salėje. Pašarvotą diktatorių ten aplankė net 50 tūkst. žmonių.

Vėliau kūnas buvo perkeltas į medinį mauzoliejų Raudonojoje aikštėje. Šalčiai saugojo diktatoriaus kūną, todėl tik po 56 dienų, jau pavasarėjant, sovietų pareigūnai nusprendė kūną balzamuoti.

Tam į Maskvą buvo pakviesti du žymūs chemikai – Vladimiras Vorobjovas ir Borisas Zbarskis.

Mokslininkai pasiūlė medžiagų mišinį, kuris neleistų lavonui pūti, džiūti, keisti spalvos ar formos.

Kelis mėnesius mokslininkų grupė balino V.Lenino odą ir skaičiavo, kiek chemikalų reikia skirti jam išsaugoti. Sovietų valdžios spaudžiami chemikai dirbo dieną ir naktį.

Nuo 1924 metų ši mokslininkų grupė, vadinama „Lenino laboratorija“, rūpinasi kūno išlaikymu. Kas kelias dienas mokslininkai aplanko mauzoliejų ir patikrina kūną. O kas pusantrų metų V.Lenino kūnas nunešamas į laboratoriją, nuplaunamas ir iš naujo balzamuojamas.

Nors mokslininkams pavyko išsaugoti sovietų lyderio skeletą, raumenis, odą ir kitus audinius, vidaus organai buvo išimti.

Smegenis ištyrė po jo mirties specialiai „ypatingiems V.Lenino gebėjimams“ tirti sovietų įkurtas Smegenų institutas. Dar ir šiandien jo smegenų gabaliukai saugomi Rusijos mokslų akademijos Neurologijos centre.

Sunkūs laikai „Lenino laboratoriją“ ištiko po Sovietų Sąjungos griūties. 1991 m. Rusijos valdžia reikalavo nugriauti mauzoliejų ir perlaidoti V.Lenino kūną. Bet tai sukėlė milžiniškus protestus.

„Daug žmonių protestavo Raudonojoje aikštėje. Laimei, Kremliaus sargybos vadas išėjo ir nuramino, kad mauzoliejui niekas negresia“, – sakė Komunistų partijai priklausantis Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Dorovinas.

Bet vėliau valdžia iš tiesų nustojo finansuoti mauzoliejaus išlaikymą. Komunistai kurį laiką V.Lenino priežiūrą apmokėjo iš savo kišenės, o prieš porą metų Kremlius atnaujino finansavimą.

Tiesa, mauzoliejaus ateitis vis dar kybo ant plauko – mokslininkai sensta, o norinčių juos pakeisti neatsiranda.

„Jaunuoliai nesidomi mauzoliejumi, nes šis darbas nebeturi prestižo“, – pripažino A.Jurčiakas.

Žinoma, V.Leniną galima palaidoti, bet tam dalis rusų priešintųsi. Labiausiai to nenorėtų „Lenino laboratorijos“ mokslininkai, kuriems reikėtų nutraukti 92 metus trukusį eksperimentą.

„Tai reikštų didžiulį mokslo, studijų ir atradimų praradimą“, – pabrėžė socialinės antropologijos profesorius. („The Moscow Times“, LR)

   

Facebook komentarai