„Intel“ pristatė Saulės energija maitinamą procesorių (Video)

„Intel“ vyriausiasis technologijų vadovas Džastinas Ratneris (Justin Rattner) neseniai pademonstravo vieną iš naujesnių „Intel“ pasiekimų – ypač taupiai energiją naudojantį mikroprocesorių, kurį maitina pašto ženklo dydžio Saulės elementas.

Ši naujovė „Intel“ teigimu yra žingsnis link „žalesnės“ kompiuterijos, ilgesnio baterijos tarnavimo ir galingų, efektyvių daugiabranduolių kompiuterių ir superkompiuterių.

Technologija, kuria remiasi šis procesorius, naudoja artimas slenkstinėms veikimo įtampas (angl. Near-Treshold Voltage, NTV). Dauguma skaitmeninių įtaisų operuoja apie 1V įtampa. Tuo tarpu NTV integriniam grandynui užtenka 400-500mV – tai yra labai arti slenkstinės tranzistorių įtampos, ties kuria jie gali persijungdami pakeisti savo būseną. Tačiau atsiranda neigiamų pasekmių, iš kurių svarbiausia yra ta, kad lustas tampa mažiau stabilus. Įtampos intervalas tarp loginio nulio ir vieneto yra labai siauras ir integrinį grandyną labiau paveikia išoriniai triukšmai, sukeliantys klaidas procesoriaus skaičiavimuose. Neabejotinas privalumas yra energijos suvartojimas, artimas absoliučiam minimumui, įmanomam šiuolaikinėje elektronikoje.

Šiuo metu ypač žemos įtampos procesoriai (ULV) vartoja 15 W ir daugiau energijos. „Intel“ NTV procesoriaus architektūra remiasi senesniu „Socket 7 Pentium“ technologijos pagrindu, tačiau energijos taupymo posistemės yra iš esmės atnaujintos. Teigiama, jog procesorius gali persijungti į vos 10 mW galios režimą, o esant nominaliai darbinei įtampai, jis dirba apie 5 kartus efektyviau, lyginant su dabartiniais ULV analogais. Kitaip tariant, to paties pajėgumo procesorius sunaudoja 5 kartus mažiau energijos. Kitas naudingas aspektas – mažas generuojamos šilumos kiekis leidžia procesoriui nenaudoti aušinimo sistemos.

Kyla klausimas, kodėl Intel demonstruoja senesnės nei 10 metų architektūros procesorių, patobulintą, kad vartotų ypač mažai energijos. „Intel“ atstovai teigia, kad dabartinės „Sandy Bridge“ architektūros procesorius po tokių patobulinimų gali vartoti 6-8 kartus mažiau energijos. Pirma priežastis, kodėl pasirinktas senas procesorius, yra palyginti primityvi jo architektūra. Inžinieriams daug lengviau atlikti pakeitimus integriniame grandyne ir pritaikyti prie žemų maitinimo įtampų. Kita priežastis yra ta, jog gamyboje nėra vieno branduolio „Sandy Bridge“ architektūros procesorių be integruotos grafinės posistemės. „Claremont“ projekto esmė, kaip teigia portalas „Xbitlabs“, yra sumažinti stambių duomenų centrų energijos sąnaudas. Tačiau, jei idėja pasiteisins, technologija neabejotinai pasirodys ir plačios rinkos produktuose.

Pačios technologijos pristatymą konferencijoje „IDF 2011“ galite išvysti tolesniame video:

   

Facebook komentarai