Kaip sekundės dalys žaibiškai pakeičia eismo sąlygas: plika akimi to niekada nepastebėsite (Video)

Ne vienam vairuotojui yra tekę vėlyvą naktį stovėti prie sankryžos degant raudonam šviesoforui ir svarstyti, kodėl jam nėra leidžiama važiuoti, nors aplinkui – nė gyvos dvasios.

Kad šiais išmaniųjų technologijų laikais sankryžų pralaidumas gali būti reguliuojamas greičiau visam pasauliui pademonstravo pietinėje Nyderlandų dalyje įsikūrusio Hertogenboso miesto valdžia.

Čia buvo įrengta intuityvi šviesoforų valdymo sistema, kuri reaguoja ne tik į automobilius, bet ir dviratininkus bei pėsčiuosius. Įrangoje naudojamos elektros grandinės leidžiančios aptikti eismo dalyvius, o sudėtingi algoritmai – sekti jų judėjimo krypti ir greitį.

Svarbi 0,1 sekundės dalis

Visą informaciją apdorojantis kompiuteris užtikrina, kad srautai kaip įmanoma greičiau būtų optimizuojami. Įprastai žalia šviesa dega ne ilgiau kaip keturias sekundes, tačiau ši trukmė priklausomai nuo situacijos gali keistis.

„Jei mes laiku juos pastebėjome ir teisingai nustatėme judėjimo greitį, vietoje keturių sekundžių galime skirti kažkam 3,2 sekundės. Tas 0,8 sekundės skirtumas gali būti duotas kitiems eismo dalyviams ir kaip patys matėte, tai sudaro didžiulį skirtumą“, – „Bicycle Dutch“ žurnalistams pasakojo eismo valdymo sistemų montavimo specialistas Ericas Greweldingeris.

Jis paaiškino, kad kiekviena dešimtoji sekundės dalis sankryžoje yra svarbi ir kartais gali lemti, ar ji bus pravažiuojama, ar susidarys didžiulė spūstis. Šiuo atveju atskiros sankryžos netgi neturi būti sujungtos į vadinamąjį „žalią koridorių“.

„Tam, kad pajudėjusi iš vietos motorizuota transporto priemonė atlaisvintų sankryžą reikia dviejų sekundžių. Jei aš prailginu ciklą dviem sekundėm, tai reiškia, kad pravažiuos vienu automobiliu mažiau.

Tarkime viso ciklo trukmė yra 60 sekundžių, tuomet per valandą sankryžą įveiks 60 mašinų mažiau. Dabar padauginkime šį skaičių iš automobilio ilgio – penkių ar šešių metrų.

Kitaip tariant, tos dvi sekundės vien per valandą suformuos nuo 300 iki 350 metrų ilgio eismo spūstį“, – aiškino E. Greweldingeris.

Stebi kiekvieną eismo dalyvį

Taip pat sistema neleidžia eismo dalyviams matyti šviesoforo signalų vos šie pro juos pravažiuoja, taigi jie net nežino, kad spalva jau pasikeitusi. Vieninteliai, kurie mato, koks signalas dega yra kitoje pusėje stovintys pėstieji. O juos tai šiek tiek glumina, mat šviesoforas keičia spalvą dar vairuotojams važiuojant, tačiau visiems pradėjusiems manevrą leidžiama jį užbaigti.

Hertogenbose mažiau nei vienas procentas vairuotojų pravažiuoja šviesoforo reguliuojamą sankryžą degant raudonam signalui.

Tuo metu kituose Nyderlandų miestuose šis skaičius siekia nuo vieno iki dviejų procentų.

E. Greweldingeris įsitikinęs, kad sistemą dar galima tobulinti, tačiau tokio elgesio visiškai likviduoti nepavyks. Ypač kalbant apie dviratininkus, kurie taisykles linkę pažeisti dažniau nei kiti vairuotojai.

Visus eismo dalyvius nuolatos stebi vaizdo kameros ir nors įrašai dėl asmens privatumo apsaugos įstatymų nėra saugomi, duomenys apie srautus išlieka, o inžinieriams tokia informacija yra labai naudinga.

Įrodė dviratininko kaltę

Tik išskirtiniais atvejai vaizdo įrašai gali būti naudojami teisme. Įrangą suprojektavęs specialistas pateikia vieną konkretų atvejį, kuomet tai buvo padaryta.

„Kartą buvo dviratininkas, kuris tvirtino, kad automobilis jį partrenkė dedant žaliam signalui. Jis norėjo, kad vairuotojas sumokėtų už avarijos metu sulaužytą nešiojamą kompiuterį ir sugadintus daiktus. Tačiau įrašai mūsų duomenų bazėje parodė, kad per raudoną šviesą važiavo jis, o vairuotojas buvo nekaltas. Jaunuolis tuomet gerokai nustebo. Jis nežinojo, kad mes stebime kiekvieno eismo dalyvio elgesį ir kad tai galime panaudoti teisme“, – kalbėjo E. Greweldingeris.

Nyderlanduose yra maždaug 5500 šviesoforo reguliuojamų sankryžų, iš kurių 1268 turėtų būti modernizuotos iki 2018 metų. Tokią iniciatyvą palaiko valdžios atstovai, privačios kompanijos ir patys visuomenės nariai.

   

Facebook komentarai