Kaip Sergejus Koroliovas iš politinio kalinio tapo didžiausia Sovietų sąjungos valstybine paslaptimi

Sergejus Koroliovas vadinamas Sovietų sąjungos kosminės programos įkūrėju.

Šiuo periodu būta nemažai pirmųjų kartų: paleistas pirmasis palydovas „Sputnik“ (1957 m.), pirmuoju žmogumi kosmose tapo Jurijus Gagarinas (1961 m.), o erdvėlaivis „Luna 9“ tapo pirmuoju kosminiu laivu, minkštai nusileidusiu Mėnulyje (1966 m.).

Nors mūsų laikais S. Koroliovo asmenybė puikiai žinoma, jam būnant gyvam jo tapatybė buvo laikoma paslaptyje (kaip ir daugelis Sovietų sąjungos kosminės programos veiklų). Visiškai kitokia situacija buvo NASA ir JAV, kurių pergalės ir nesėkmės viešai transliuotos visam pasauliui, rašo space.com.

Ankstyvieji metai

S. Koroliovas gimė 1907 m. sausio 12 d. Ukrainos Žytomyro mieste, praėjus vos keleriems metams po pirmųjų lėktuvų skrydžių. Didelė dalis XX a. šeštąjį ir septintąjį dešimtmetį reikšmingiausius gyvenimo projektus įgyvendinusių astronautų ir erdvėlaivių inžinierių gimė amžių sandūroje, kai kosminis laivas tebuvo nepasiekiama svajonė.

S. Koroliovas laiko veltui nešvaistė ir drąsiai veikė vedinas savo aistros aviacijai. Remiantis Europos kosmoso agentūros pateikiama informacija, būdamas 17 m. jis jau sukonstravo pirmąjį sklandytuvą.

Mokėsi jis Kijevo politechnikos institute, vėliau – Maskvos universitete, kur susidomėjo raketų varomosios jėgos tema (šis dalykas tuo metu buvo analizuojamas vien tik teoriniu lygmeniu). Darbus jis tęsė 1931 m., įsteigęs „Reaktyvinio judėjimo tyrimų grupę“, sukūrusią skysto kuro raketų variklį.

Tokios raketos pasižymėjo didesniu lankstumu nei kieto kuro varikliai, nes jas buvo galima įjungti ir išjungti. Prajus vos dvejiems metams po šios grupės įsteigimo ją perėmė Sovietų sąjungos karinės pajėgos ir pervadino į RNII.

Deja, tuo metu S. Koroliovą užgriuvo rimti išbandymai. Sovietų sąjungos vadovas Josifas Stalinas ėmėsi savo oponentų persekiojimo. 1938 m. kovo mėn. suimtas S. Koroliovo kolega Valentinas Gluško, kuris, mėgindamas sumažinti jam teksiančias bausmes, paminėjo S. Koroliovą. Tų pačių metų birželio mėn. S. Koroliovas buvo sulaikytas ir dvejus metus praleido skirtinguose Sovietų sąjungos kalėjimuose.

Kosminės programos pradžia

Vis tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui J. Stalinui prireikė aviacijos inžinierių, todėl S. Koroliovui ir kitiems panašioje situacijoje atsidūrusiems specialistams buvo leista dirbti iš kalėjimo. Į S. Koroliovą kreipėsi taip pat tuo metu kalėjęs garsusis orlaivių kūrėjas Sergejus Tupolevas – jis paprašė pagalbos įgyvendinant projektus.

Dar būdamas politiniu kaliniu S. Koroliovas buvo siunčiamas į Vokietiją tam, kad išsiaiškintų, kas liko po nacistinio režimo vykdytų kovinių veiksmų, vykdytų panaudojant raketas (po to, kai JAV jau buvo susirinkusi daugumą geriausių elementų).

Paleistas iš kalėjimo pasibaigus karui 1945 m. S. Koroliovas skirtas atsakingu už V2 raketos sovietinio ekvivalento sukūrimą. Šio darbo rezultatas – pirmoji tarpkontinentinė balistinė raketa, žinoma pavadinimu R7.

Remiantis NASA pateikiamais duomenimis, kitas S. Koroliovo darbas buvo perduoti savo išradimus konstruktorių biurui – pirmajam iš daugybės dirbusių su S. Koroliovo parengta technologija. Nors mūsų dienomis mažai kas prisimena R7, kosmoso pasaulio istorijoje neabejotinai išlikęs „Sputnik 1”, paleistas 1957 m. spalio 4 d., tapęs pirmuoju žmogaus sukurtu palydovu, nustebinusiu visa pasaulį, nes tuo metu buvo manančių, kad Sovietų sąjunga vis dar technologiškai atsilieka.

Tuo metu jau vykdžiusios savo pirmojo palydovo projektą JAV mėgino kuo greičiau bent ką nors paleisti į kosmosą. Vis dėlto pirmasis amerikiečių palydovas kosminę erdvę pasiekė tik 1958 m. sausio mėn.

Kosminės varžybos

XX a. septintąjį dešimtmetį kosmose vyko aršus rungtyniavimas tarp JAV ir Sovietų sąjungos, o pastaroji iš pradžių pastebimai lyderiavo šioje konkurencinėje kovoje. J. Gagarinas 1961 m. balandžio 12 d. tapo pirmuoju kosmose pabuvojusiu žmogumi, o JAV savo astronautą Alaną Shepardą į kosmosą išsiuntė gegužės mėn. pradžioje.

Dar Sovietų sąjunga pirmoji įgyvendino pasivaikščiojimo kosmose projektą. Be to, vadovaujant S. Koroliovui ši šalis vykdė Mėnulio stebėjimus su kosminiais prietaisais „Luna 1, 2 ir 3”.

Šis faktas itin svarbus, nes tiek JAV, tiek ir Sovietų sąjunga siekė išlaipinti žmogų Mėnulyje ir tokiu būdu galutinai išsiaiškinti, kas gi viršesnis kosmose. Kol JAV vystė garsiosios „Saturn V“ raketos, 1969 m. galiausiai iškėlusios „Apollo 11“ kartu su įgula į Žemės orbitą, vėliau pasiekusia ir išsilaipinusia Mėnulyje, projektą, S. Koroliovas kartu su komanda savo ruožtu vystė nešančiosios raketos N-1 projektą.

Deja, po dešimtmetį trukusių darbų sunkiai pakeliama raketa taip ir netapo sėkme, o 1969 m. mėginant ją paleisti kilo didžiulis sprogimas. Pats S. Koroliovas mirė nesulaukęs pirmojo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje. 1965 m. jam diagnozuotas vėžys, o 1966 m. sausio mėn. žarnyno operacijos metu jis mirė. Vos po dviejų savaičių Menulį pasiekė „Luna 9“.

   

Facebook komentarai