Kaip sutalpinti 5 piktus spūstyje įstrigusius vairuotojus į vieną automobilį?

Baigiantis vasarai, o kartu ir atostogoms, miestų gatvės vėl prisigrūs automobilių. Po rugsėjo 1-osios prie visų, rytais skubančių į darbus prisidės mokinius į pamokas vežantys tėvai, o didžiuosiuose miestuose – dar ir ratuoti studentai. Nors egzistuoja nemažai iniciatyvų, interneto svetainių ir socialinių tinklų puslapių, skatinančių bendradarbiauti ir pavežti į tą pačią darbovietę ar verslo centrą vykstančius kolegas, spūstyje automobilius, kuriuose sėdi daugiau nei vienas vairuotojas turbūt galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Būtų smagu žvarboką pirmadienio rytą įsėdus į savo automobilį ir įsijungus mėgstamą dainą nuotaikai pakelti, išvengus stumdymosi viešajame transporte ar ilgos kelionės pėsčiomis, nuvykti į darbovietę.

Nors nuosavas automobilis suteikia nemažai komforto, tačiau norėdami vieni kiekvieną rytą keliauti į darbą ar universitetą, turime už tą patogumą susimokėti. Prisiminkime, jog transporto priemonė turi ir kitokią „kainą“ – išmetamosios dujos teršia aplinką taip, kad retas norėtų praeiti pro automobilių spūstyje birzgiančių mašinų virtinę.

Dėl automobiliais apkrautų miesto gatvių, atstumas, kurį galėtume įveikti per 10 minučių, ištįsta iki gero pusvalandžio. Dėl didelių automobilių srautų, savo tikslą pasiekiame susierzinę dėl sugaišto laiko, išlipę įkvepiame degalų persmelkto oro.

Vis dėlto neaukodami savo komforto bei dalindamiesi išlaidas degalams, galime laimėti gaivesnį orą“ teigia projekto „Carpool Zone“ vienas iš įkūrėjų Binh-Sonas, sukūręs tokią iniciatyvą Liuksenburge, o idėją tęsiantis Lietuvoje.

Kodėl nepamėginame patys bent kiek sumažinti šių problemų?

Iniciatyvos už gaivesnį orą ir sutaupytus pinigus

Lietuvoje jau ne pirmus metus veikia įvairios iniciatyvos (pvz. Aš važiuoju) skatinančios taupant pinigus ir saugant aplinką patogiai keliauti į darbovietę. Tokie projektai remiasi žmonių bendradarbiavimo, paslaugumo idėja, suteikia galimybę padaryti „gerą darbą“ sau ir kitiems. Idėja sukurti projektą “Pavežk“ šios svetainės įkūrėjui Edvinui Ruočkai kilo pastebėjus, jog didžioji dalis vairuotojų keliaudami į darbovietes savo automobiliuose turi mažiausiai 2-3 laisvas vietas.

„Tuo metu kiti žmonės dažnai turi naudotis viešuoju transportu, kuris nėra toks patogus. Todėl kilo idėja, jog jie gali tarpusavyje bendradarbiauti: keleiviai gali greitai ir patogiai nuvykti iš taško A į tašką B, o vairuotojai gali pavežti ir atgauti bent dalį pinigų už kurą“, – teigia iniciatyvos „Pavežk“ įkūrėjas Edvinas Ruočka.

Kitam vaikinui, Jonui Matuliauskui mintis sukurti projektą „Kas važiuoja“ gimė netikėtai.

„Atsitiktinai pamačiau didelę paklausą „Facebook“ grupėse ir puslapiuose. Kilo mintis viską supaprastinti, nes iki tol viskas buvo rašoma „belekaip“ ir kartais visiškai nesuprantamai. Kad rastum žmogų, kuris važiuoja iš vieno miesto į kitą, turėdavai perskaityti daugybę kitų pranešimų. Tad sugalvojome sukurti puslapį, kuriame būtų paieška, padedanti surasti tik tau reikalingą maršrutą“, – teigia projekto „Kas važiuoja“ atstovas.

Tokiomis iniciatyvomis naudotis išties paprasta, nes internetu nemokamai galima rasti bendrakeleivių, kurie keliauja ta pačia kryptimi, o pasidalinus degalų išlaidomis – kartu ir sutaupyti. Tereikia užsiregistruoti projekto internetinėje svetainėje.

Užsiregistravę iniciatyvos „Mums pakeliui“ internetinėje svetainėje galite suvesti maršrutus, kuriais dažniausiai važinėjate ir sistema jums automatiškai pasiūlys vartotojus, suvedusius panašius maršrutus. Su jai su galėsite susisiekti telefonu, elektroniniu paštu ar Skype. Taip pat galite paskelbti skelbimą su savo maršrutu (kuriuo dažnai važiuojate savo automobiliu) ir tokiu būdu kiti svetainės lankytojai galės jus surasti. Panašiu principu veikia ir kitų projektų svetainės.

Saugumas vežant pakeleivį

Nerimaujate dėl saugumo? Projektas „Pavežk“ suteikia galimybes pamatyti žmonių atsiliepimus ir vertinimus apie pakeleivius bei vežėjus. Taip pat šio projekto atstovas Edvinas Ruočka pažymi, jog „žmonės gali užregistruoti savo maršrutą ir tiesiog laukti pakvietimo iš vežėjo ar keleivio“. Gavus pakvietimą, galima jį atmesti arba priimti.

Tik abejoms pusėms sutikus važiuoti kartu, vežėjui ir keleiviui yra atsiunčiama kontaktinė informacija. Tokiu būdu vartotojai gali saugoti savo asmeninius duomenis ir neskelbti jų kur papuola“, – dėsto jis.

Galiausiai projekto sistema fiksuoja visų vartotojų IP adresus (kompiuterio identifikatorius IP tinkluose,- red. past.) ir jei vienas vartotojas padaro žalą kitam, adresai yra perduodami policijai. Užtikrinant tokių iniciatyvų saugumą daug paprasčiau išsirinkti bendrakeleivius.

Kelionės iš miesto į miestą

Norite sutaupyti keliaujant ne tik į darbą, tačiau savaitgalį prie jūros? Galite pasinaudoti „Kas važiuoja“ iniciatyva ir susirasti bendrakeleivį tolimesnėms kelionėms. Šia internetine svetaine paprasta naudotis, tereikia suvesti maršruto pradžią ir pabaigą bei kelionės datą ir sistema jums pateiks pageidavimą atitinkančius rezultatus. Svetainėje ir patys galite įdėti skelbimą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ yra dešimtys tam skirtų puslapių, pavyzdžiui „Važiuoju-vežu“, „Važiuoju iš taško A į tašką B. Galiu pavežti“, „Važiuojam kartu pigiau“ ir kt. Juose informacijos dažniausiai ieško žmonės, kurie nori nuvykti į tam tikrą miestą ar tokiai kelionei ieško draugijos.

„Facebook“ tinklo puslapiais naudotis yra labai paprasta: tereikia palikti norimą žinutę su savo kontaktais. Šiomis iniciatyvomis besinaudojančių vartotojų itin daug. Kai kurios bendruomenės turi net po keliasdešimt tūkstančių gerbėjų.

Užsienio valstybių patirtis

Užsienio valstybėse neretai mašinų savininkų susitarimas paeiliui vienas kitą pavežti yra remiamas vyriausybių, siūlant atskirą eismo juostą automobiliams, kuriais keliauja du ar daugiau žmonių. Panašią iniciatyvą dabar mėginama taikyti ir mūsų sostinėje (juostos su ženklu „4+“, skirtos daug keleivių vežantiems automobiliams). Įvairios organizacijos įtraukia iniciatyvas dalintis automobiliais į savo ekologinę politiką, sudarydamos galimybes darbuotojams kartu keliauti į darbą (pvz. „Toyota“).

Teikiama nauda

Važiuodami automobiliu vieni ir „veždami“ keturias laisvas vietas tik išleidžiame daugiau pinigų degalams, sukuriame spūstis gatvėse ir teršiame orą. Vidutinis automobilis 100 km išmeta net apie 160 gr. CO2 dujų. Taigi maždaug tiek sutaupote, jei sugalvojate pavėžėti kolegą panašų atstumą – vietoj dviejų automobilių tereikia vieno. Tokiu būdu galite važiuoti patogiau ir greičiau bei tausoti aplinką.

Iniciatyvos „Pavežk“ atstovo Edvino Ruočkos nuomone, būtent toks elgesys yra pats paprasčiausias ir mažiausiai investicijų reikalaujantis būdas automobilių spūstims miestuose sumažinti.

Galiausiai naudojantis tokiomis iniciatyvomis, praplėsite savo pažinčių ratą ir galite susirasti draugų, o gal tiesiog įstrigus toje pačioje automobilių spūstyje pasidalinti gyvenimiška patirtimi, pasitarti kokiais nors klausimais.

„Dalinimasis kuria pasitikėjimą tarp visuomenės narių ir stiprina bendruomeniškumą, – pabrėžia projekto “Carpool Zone“ atstovas Binh-Sonas. – Žmonės pirmą kartą pasinaudoja tokiomis iniciatyvomis norėdami sutaupyti pinigų, tačiau grįžta, nes jiems patiko ši patirtis. Pats laikas susipažinti su naujais žmonėmis ir susirasti draugų, o tuo pačiu prisidėti prie gaivesnio oro kūrimo".

Taigi reikia visai nedaug, kad spūstys pamažu trumpėtų, o oras didmiesčiuose taptų švaresnis. Tiesiog paskambinkite kolegai ir pasiūlykite pavėžėti!

   

Facebook komentarai