Kaip taupyti?

Kokią pajamų dalį skirti išlaidoms, o kiek - taupymui - amžinas klausimas šiuolaikiniame nestabiliame pasaulyje. Ekonomistai drąsiai dalina patarimus, o kaip žmonėms juos įgyvendinti?

Estijos bankų asociacija finansavo knygos „Finansų abėcėlė“ leidybą ir vertimą į rusų kalbą, kurioje remiantis vartotojams skirtų internetinių svetainių minuraha.ee ir pensionikeskus.ee skelbiamos medžiagos pagrindu pateikiami patarimai, kaip išmintingai elgtis su savo pinigais. Iš esmės šios rekomendacijos standartinės ir, tiesą pasakius, tinkamos ne visiems.

Knygos „Finansų abėcėlė“ autorius primygtinai rekomenduoja sudaryti šeimos biudžetą ir kaupti pinigus juodai dienai, rašo „MK Estija“.

Knygos autorius teigia, jog paprastai patariama atidėti 5–10 proc. kasmėnesinių grynųjų pajamų. „Jei jūsų atlyginimas „į rankas“ sudaro 680 eurų (apie 2 348 litus), patariama kas mėnesį atidėti 34–68 eurus (apie 117–235 litus).

Kiek laiko patariama pinigus atidėti? Finansų specialistai į šį klausimą pateikia vienareikšmišką atsakymą. Turinčių stabilų darbą, draugus arba giminaičius, kurie, atsiradus būtinybei galės paskolinti reikiamą sumą, rezervas turėtų siekti trijų mėnesių išlaidas. Daug prasčiau, jei neturite draugų ar giminaičių, kurie ištikus sunkumams ištiestų jums pagalbos ranką. Tokiu atveju jūsų sukauptas rezervas turėtų būti dvigubai didesnis, t. y. jums vertėtų turėti po ranką sumą, dengiančią jūsų per pusmetį patiriamas išlaidas. Jei jūsų pajamos nėra stabilios, geriausia kaupti rezervą, iš kurio galėtumėte ramiai gyventi devynis mėnesius.

Kokiais tempais reikėtų taupyti, norint sukaupti sumas, lygias nuo 3 iki 6 mėn. pajamoms? Tai tektų daryti nuo 2,5 iki 15 metų. Kyla klausimas, kaip greitai, atsižvelgiant į dabartinius infliacijos tempus, šios sumos nuvertėtų?

„Tačiau daugelio atlyginimas toli gražu nesiekia 680 eurų „į rankas“, o sudaro vos apie 400– 500 eurų (1381-1726 litus). Tačiau žmonės kažkokiu būdu dar sugeba auginti vaikus, mokėti už jų būrelius, pirkti drabužius. Tokius atlyginimus gaunantys gyventojai paprasčiausiai neturi jokios galimybės pinigų atidėti. Lieka tik melstis, kad nei man, nei mano artimiesiems neatsitiks nieko nenumatyto ar baisaus – to, kam prireiktų didžiulių pinigų“, – nerimo neslėpė 32-ejų Julija.

Juodos šeimyninio biudžeto skylės

„Net ir paskolų naštos neslegiamiems asmenims turbūt ne kartą yra tekę stebėtis, kur dingsta pinigai. Atsakymas į šį klausimą paprastas – imkitės reguliaraus biudžeto planavimo“, – pagrindinę stabilaus gyvenimo paslaptį atskleidžia „Finansų abėcėlės“ autorius. „Svarbu fiksuoti net ir pačius smulkiausius pirkinius, pavyzdžiui, šokoladuką ar autobuso bilietą, nes per mėnesį smulkios išlaidos sudaro gana juntamą sumą. Ne ką mažiau svarbu į biudžetą įtraukti ne tik atlyginimą, tačiau taip pat ir vaiko išlaikymo pašalpą, stipendiją, pajamas, gaunamas iš nekilnojamojo turto nuomos ir pan.“, – teigia autorius.

Iš tiesų tai gana neblogas patarimas, nes daugelis tų, kas nuolatos skundžiasi pinigų trūkumu, tiksliai net nežino, kiek per mėnesį išleidžia maistui, automobilio degalams, drabužiams, kosmetikai bei įvairioms malonioms smulkmenoms. Skyrus vos valandėlę kitą skaičiavimams, galėsite matyti bendrą paveikslą bei koreguoti išlaidas, kurių reikšmingumo jūs net neįtarėte.

„Anksčiau nekreipiau dėmesio į tai, kiek pinigų išleidžiu pirkdama kavą degalinėje, vėliau paskaičiavusi supratau, kad tam per mėnesį išleidžiu 32 eurus (apie 110 litų)“, – pasakojo 30-ejų Svetlana. „Nusipirkau termopuodelį ir dabar pasiimu kavą iš namų“, – patirtimi dalinosi moteris.

Dviejų vaikų motina Anastasija pasakoja, kad ilgą laiką dažnai savo vaiką per pietų pertrauką ji vesdavosi į kavinę. „Jis atvažiuodavo pas mane į darbą, mes eidavome valgyti, o tada jį išsiųsdavau į anglų kalbos pamoką ar plaukimo treniruotę“, – pasakojo moteris. „Vėliau paskaičiavau, kiek išleidžiame pietums. Net ir imant vien tik salotas po 2 eurus (apie 7 litus), per savaitę susidaro 8–10 eurų (apie 28–35 litus), o juk mėnuo – tai keturios savaitės. Nusprendžiau maistą atsinešti iš namų – taip daug pigau.”

Pirktinės bandelės prie arbatos, eilinis per išpardavimą nusipirktas lūpdažis, mielas niekutis – šie pirkiniai atrodo gana nekalti. Tačiau paskaičiavus šioms malonioms smulkmenoms išleidžiamus pinigus, per mėnesį susidaro ne viena dešimtis eurų. Gal tai nėra taip jau ir baisu, tačiau vėliau tenka laikytis dietos, nes dėl bandelių atsiranda nepageidaujamų kilogramų, niekutis dulka ant lentynos, o lūpdažį po metų išmesite taip nė karto juo ir nepasinaudojusios, nes baigsis galiojimo laikas.

Taigi, jei esate įsitikinę, kad jums nepavyks atidėti pinigų, nes paprasčiausiai tam neturite galimybių, pamėginkite pradžiai išanalizuoti savo biudžetą ir nustatyti išlaidas, kurių galima atsisakyti. Patikėkite, mintys apie tai, kad turite nedidelę „pagalvėlę“ juodai dienai šildo nė ką nemažiau nei naujas lūpdažis.

Svarbios smulkmenos

„Svarbu planuoti didžiąją reikšmingų išlaidų dalį taip, kad jos neištuštintų visų santaupų. Jei po metų ketinate, pavyzdžiui, išvykti atostogų, tam jums prireiks 1 tūkst. eurų (apie 3,5 tūkst. litų). Jei nuspręstumėte imti paskolą, už kurią tektų mokėti 21 proc. metinių palūkanų, kiekvieną mėnesį bankui turėtumėte grąžinti apie 93 eurus (apie 321 litą). Jei įtrauktumėte šiai kelionei reikalingą sumą į šeimos biudžetą, kiekvieną mėnesį tektų atidėti po 83 eurus (apie 287 litus) – pinigų atidėjimo nauda akivaizdi. Be to, planuojant išlaidas, būtina skirti tai, ko trokštama, nuo to, kas būtina, t. y. reikia įvertinti, ar, pavyzdžiui, naujas „iPad“ arba buto remontas – tai troškimas ar būtinybė“, – patarimus žarsto knygos autorius.

Tačiau gyventojai kartais sugalvoja daug veiksmingesnius taupymo ir pinigų atidėjimo būdus.

„Mano šeimą sudaro keturi nariai – aš, mano vyras ir du vaikai. Maistui per mėnesį išleidžiame apie 200–300 eurų (691-1036 litus). Padalinu maistui skirtus pinigus į keturias dalis po 50–60 eurų (173 – 207 litus) ir stengiuosi neišleisti daugiau nei skirta. Pinigus, kurie lieka sumokėjus komunalinius mokesčius, apmokėjus vaikų būrelius ir kitus būtinus pirkinius, aš atidedu. Beveik vienodas sumas dedu į kelias skirtingas banko sąskaitas. Dalį pinigų pervedu į vaikų sąskaitą: jei kažką reikia nupirkti vaikui, pavyzdžiui, kombinezoną ar vadovėlius, pinigus tam tikslui imu iš šios sąskaitos. Tokiu būdu po truputį pinigai susikaupia, o didesnės išlaidos nebeatrodo tokios gąsdinančios“, – pasakojo 36-erių Marija.

Moteris priduria, kad ji taip pat turi kaupiamąją sąskaitą, tačiau tam, kad nekiltų pagunda leisti pinigų, ji neišsiėmė šios sąskaitos banko kortelės. „Turiu dar vieną sąskaitą, į kurią taip pat pervedu pinigus, bei nuo kurios galiu nusiimti pinigų, jei iškyla neišvengiama būtinybė kažką įsigyti“, – sakė Marija.

Ji priduria, kad nors kreditinė kortelė yra blogis, įsukanti į užburtą ratą, nes pinigai iš tokios sąskaitos tirpsta labai lengvai, ji vis dėlto reguliariai ja naudojasi.

„Tačiau tai darau taip, kad netektų mokėti procentų. Kiekvienais metais vasario mėn. būna šventė, kai Mokesčių inspekcija grąžina pinigus (mokesčių permoką – red. past.), iš kurių dengiame kreditinėje kortelėje susidariusį trūkumą, atidedame pinigus atostogoms, metus į priekį sumokame už vaikų būrelius ar įsigyjame kokių kitų malonių dalykų“, – pasakojo ji.

Marija priduria, kad niekada nesiskolina pinigų ir kiekvieną mėnesį žino, kokią sumą turės šiam periodui ir kurią jų dalį gali išleisti. „Žinoma, suprantu, kad sukaupti pakankamą pinigų sumą garbingai senatvei yra pakankamai sudėtinga. 10 proc. kasmėnesinių pajamų atidėjimas – tai nėra išeitis. Todėl būtina pagal galimybę atidėti daugiau pinigų. Svarbu elgtis su pinigais tinkamai. Pagrindinė taisyklė – įsiskolinimai neturi viršyti santaupų. Jei matau, kad situacija atsiduria ties pavojinga riba, mažinu išlaidas arba ieškau papildomo uždarbio“, – sakė ji.

Marija pateikia pavyzdį, kai praėjusiais metais jie su vyru išleido nemažai pinigų dovanoms, skirtoms jų giminaičiams. „Šiais metais su kai kuriais giminaičiais susitarėme, kad dovanų vieni kitiems nedovanosime. Vaikams naujametines dovanas nupirkau dar spalio mėn., kai žaislams buvo taikomos nuolaidos. Jei išlaidos išdalinamos į keletą mėnesių, jos taip stipriai nepakenkia šeimos biudžetui“, – įsitikinusi Marija.

Moteris atskleidžia dar vieną paslaptį: tam, kad sąskaitos už komunalines paslaugas neatrodytų tokios didelės, vasarą ji kiekvieną mėnesį už komunalines paslaugas perveda 30–50 eurų (104–173 litais) daugiau, todėl žiemą tenka mokėti mažiau.

Be to, šeima aktyviai naudojasi įvairiomis nuolaidų kortelėmis. Beveik kiekvienoje parduotuvėje kortelių turėtojams taikomos nuolaidos, kodėl gi jomis nepasinaudojus?

Taupymas ar investavimas?

„Žinoma, mes su vaikinu taip pat taupome“, – patikino 27-erių Valerija. „Kai išeiname iš kambario, išjungiame šviesą. Elektrą ir vandenį pavyksta taupyti naudojantis indaplove, naujos kartos televizoriumi, nešiojamu kompiuteriu ir elektrą taupančiomis lemutėmis“, – pasakoja ji.

Valerija patikina taupanti, tačiau ne juodai, o šviesiai ir šventiškai dienai – atostogoms ar gerai dovanai, skirtai artimam žmogui.

„Drabužius paprastai perku su nuolaidomis – kam mokėti daugiau? Juk pikta, kai nusiperki rankinę už 160 eurų (apie 550 litų), kuri vėliau kainuoja vos 80 eurų (276 litus). Draugės manimi žavisi ir tikina, kad esu talentinga. Sau ką nors perku kartą per mėnesį, o gal ir rečiau, tačiau kai prasideda nuolaidų maratonas… Pavyzdžiui, man reikėjo batų. Nusipirkau vieną porą su nuolaida. Tada pamačiau dar vienus – ir tuos nusipirkau, tada trečius. Sumokėjau po 40–50 eurų (138–173 litus) už porą, kodėl gi nenusipirkus batų ateičiai? Juk bet kuriuo atveju man jų prireiks“, – samprotavo ji.

Valerija priduria, kad gali atsispirti pagundai ir nenusipirkti palaidinės ar suknelės, tačiau būtinai įsigys kremą ar lūpdažį. „Žinoma, stengiuosi pasinaudoti akcijomis ir nuolaidomis, pagalvoju, kas iš to, kas siūloma, man yra reikalinga. Negaliu sau leisti nusipirkti kremo už 300 eurų (1036 litus), tačiau vis dėlto renkuosi geros kokybės kosmetiką, nes nenoriu taupyti odos sąskaita. Suknelę galima išmesti ir nusipirkti naują, odos kitos jau neturėsiu, todėl ją reikia lepinti ir ja rūpintis. Naudoju gana brangius tonikus ir prausiklius. Pastebėjau, kad kai anksčiau pirkdavau masinės gamybos produktus, mano oda atrodė prastai, tačiau kai pradėjau pirkti brangesnes priemones, dingo bėrimai, pamiršau ir apie kitas odos problemas, su kuriomis susidurdavau“, – pasakojo ji.

Valerija priduria, kad nors ir mokėdama už priemones daugiau, iš esmės ji sutaupo. „Esu pasiruošusi sumokėti daugiau, nes šios priemonės iš tiesų geresnės. Daug ką perku Rusijoje, nes ten tikrai galima apsipirkti pigiau. Šioje šalyje daugiau kosmetikos parduotuvių, dėl to daugiau akcijų ir nuolaidų. Kiekvieną mėnesį vienokios ar kitokios prekės būna pigesnės, tokiu būdu man pavyksta sutaupyti“, – patikina mergina.

Atidėkite laidotuvėms arba nemirkite

„Jaunesnioji karta visiškai nemoka taupyti“, – įsitikinusi 60-ies Lilija. „Klausiu savo dukterų, kodėl jos neina į „Maxima“ prekybos centrus, juk ten taip pigu. Tačiau kol dar yra papildomų pinigų, o gyvenimas neprivertė taupyti visur, kur tik įmanoma, galima lankytis tose parduotuvėse, kurios yra arčiau namų, o ne ten, kur pigiau“, – pasakojo ji.

Lilija priduria, kad pamačiusi viliojantį pasiūlymą, perka prekes ateičiai. „Neseniai vištų ketvirčiams buvo taikoma nuolaida, jie kainavo 3,59 eurų (12,40 litų) už kilogramą. Geriau nusipirksiu keletą pakuočių ir padėsiu į šaldiklį nei paskui pirksiu jau po 5 eurus (17,26 litų) už kilogramą“, – įsitikinusi Lilija.

Ji pateikia pavyzdį, kai jauni žmonės maišus, kuriuose iš parduotuvės parsineša prekes, iš karto išmeta, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės juos panaudoja net keletą kartų. Taip pat, anot Lilijos, galima taupyti plaunant indus. „Mano vyras moka plauti indus leisdamas vandenį plona srovele, o jei indų plovimo imuosi aš, jam pasidaro silpna“, – šypsodamasi pasakoja moteris.

„Drabužių sau beveik neperku, kosmetikos taip pat. Naudoju tik lūpdažį ir pudrą. Tačiau pirkdama avalynę, nesu likusi taupyti – ji būtinai turi būti kokybiška. Taip pat nesu linkusi taupyti šukuosenos sąskaita – lankausi kirpykloje lygiai taip pat, kaip tai darydavau ir anksčiau“, – patikina moteris.

Be to, kai kurie Lilijos pažįstami naudojasi pensininkams skirtomis nuolaidomis. Jei kirpimas kainuoja 15 eurų (apie 50 litų), jiems pavyksta nusikirpti už pusę kainos.

„Štai taip ir pavyksta sutaupyti. Pinigus būtina atidėti“, – įsitikinusi Lilija. „Jei rytoj ant galvos plyta nukris? Jei darboviete bankrutuos? Mano anyta ilgą laiką kartojo, kad jau greitai mirs“, – pasakojo moteris. Lidijos šeimos finansinė situacija tuo metu buvo prasta, todėl ji anytai atsakė, kad kol ši nesusitaupysianti laidotuvėms, tegul net nemano mirti.

Vertėtų pirkti po kelis kilogramus cukraus

„Atidėti pinigus būtina“, – mano 80-ties Alevtina. „Taupyti taip pat būtina. Žinoma, kiekvienas taupo savaip. Mes su vyru, pavyzdžiui, daug ką perkame su nuolaidomis. Jei matau, kad cukraus kilogramas kainuoja 73 euro centus (2,52 litų), nuperku ir ateičiai – juk vis tiek arbatą ir kavą geriame su cukrumi. Makaronus, kruopas, kavą ir kitus produktus, kurie ilgai negenda, taip pat geriau pirkti su nuolaida ateičiai“, – mano Alevtina.

Moteris mano, kad praktiškas maisto gaminimo būdas taip pat padeda sutaupyti. Pavyzdžiui, iš vienos vištienos pakuotės galima paruošti du patiekalus. „Iš pradžių vištieną išverdu, iš gauto sultinio verdu sriubą. Išvirtą vištieną sumalu ir pakepinu keptuvėje su išvirtais makaronais. Neseniai pas mane lankėsi proanūkiai, išgyrė patiekalus, prašė įdėti dar“, – šypsosi pagyvenusi moteris.

„Tačiau supratimas ateina su amžiumi“, – įsitikinusi ji. „Mano dukterėčia, kuri ilgą laiką vaiką augino viena, nesuprasdavo, kodėl aš jai patariu atkreipti dėmesį į kainas. „Jei man ko nors reikės, nueisiu ir nusipirksiu“, – atšaudavo ji. „Žinoma, tačiau jei žinai, kad vienokių ar kitokių produktų tau reikės bet kuriuo atveju, kodėl neįsigijus jų patraukliomis kainomis? Juk nusipirkus cukraus su nuolaida, gali sutaupyti 27 euro centų (0,93 litų)“ už kilogramą, – samprotavo moteris.

   

Facebook komentarai