Kam „Curiosity“ Marse reikia brangiausio pasaulyje cento?

Ko gero tai – brangiausia vieno cento vertės moneta visatoje. Ji – Marse: reikalinga NASA marsaeigiui „Curiosity“ tyrinėti Raudonosios planetos paviršių. Ką šimto metų senumo moneta veikia Marse ir kuo naudinga mokslinių tyrimų stočiai „Curiosity“, kuri jau pradėjo pirmuosius gyvybės požymių Marse paieškos darbus?

Vieno JAV cento vertės monetos paskirtis Marse – ne simbolinė, o praktinė: su „Curiosity“ dirbantys mokslininkai monetą naudoja kaip vaizdo objektyvų kalibravimo priemonę. „Gizmodo.com“ paskaičiavo, jog, įvertinus visas 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės projekto išlaidas, 2,5 gramo sveriančios monetos vertė yra apie 7 tūkst. JAV dolerių.

Kaip sekasi „Curiosity“ Marse? Aparatas darbuojasi pagal planą, o rugsėjo 4 d. įveikė rekordinį nuotolį – daugiau kaip 30 metrų. Regolito dulkėse marsaeigio paliktos vėžės puikiai matyti palydovinėse nuotraukose. Iš viso „Curiosity“ Marse yra nuriedėjęs 109 metrus.

Tačiau bene įdomiausia pastarosiomis dienomis yra tai, kad „Curiosity“ paėmė pirmuosius Marso atmosferos mėginius: robotizuota įranga įtraukė marsietiško oro mėginį į didelę Mėginių analizės Marse talpyklą (Sam – Sample Analysis at Mars), kurioje bus nustatyta atmosferos dujinė sudėtis. Tikimasi, jog Marso atmosferoje bus aptikta šiek tiek metano dujų – tai bylotų apie realesnę tikimybę Raudonojoje planetoje aptikti gyvybės pėdsakų.

„Sam“ – labai jautrus įrenginys, – pasakoja vienas iš „Curiosity“ komandos mokslininkų Džojus Krispas (Joy Crisp). – Maksimali „Sam“ „skiriamoji geba“ – trilijonosios dalys metano marsietiškoje atmosferoje, o tikėtinas metano kiekis tenykštėje atmosferoje – nuo dešimties iki kelių dešimčių milijardųjų dalių.“

Metano dujų planetos atmosferoje anksčiau yra pastebėję dirbtiniai Marso palydovai bei mokslininkai, Marso paviršių stebintys galingais antžeminiais teleskopais. Atmosferos tyrimai Marse atliekami pirmąsyk po aštuntajame dešimtmetyje vykdytų kosminių aparatų „Viking“ tyrimų, kurių metu Marso ore buvo rasta anglies dvideginio – jis yra pagrindinė marsietiško oro sudedamoji dalis.

Tiesa, NASA atkreipia dėmesį, jog „Curiosity“ atliekama atmosferos mėginių analizė gali užtrukti ir rezultatų viešumoje vertėtų tikėtis ne išsyk. „Kol kas tai – tik pirmieji „Sam“ įrenginio bandymai, o šis įrenginys yra nepaprastai sudėtingas.“

NASA inžinieriai pradėjo ir robotizuotos marsaeigio rankos bandomuosius testus.

„Su robotizuota ranka atliksime aibę bandomųjų judesių, - pasakoja NASA ekspertas Danielis Limonadis (Daniel Limonadi). – Pavyzdžiui, „Curiosity“ mėgins siekti grunto mėginių ir įdėti juos į specialias „kišenes“, iš kurių gruntas pateks į „Curiosity“ tyrimų instrumentus. Tokie veiksmai reikalingi tam, kad įsitikintume rankos funkcionavimo efektyvumu, atsižvelgiant į ilgą aparato kelionę į Marsą, taip pat įvertinant marsietišką oro temperatūrą ir trauką.“

   

Facebook komentarai