Kam, kada ir kiek palikti arbatpinigių?

Nors arbatpinigių Europoje įprasta palikti apie 10 proc. nuo sąskaitos sumos, tačiau lietuviai ir čia randa vietos improvizacijai.

Daugelyje šalių arbatpinigiai yra laikomi gero tono ženklu. Jais atsidėkojama kone visiems aptarnavimo sferos darbuotojams – nuo batsiuvių, kirpėjų ar taksi vairuotojų iki padavėjų. Tuo tarpu Lietuvoje būti pamalonininti papildomais pinigais įpratę tik pastarieji. Tačiau pastaruoju metu vis keliamas klausimas, gal arbatpinigių iš viso derėtų atsisakyti?

Nemato reikalo mokėti už tai, kad atlieka savo darbą

„Arbatpinigiai aptarnaujamame sektoriuje yra netinkamas padėkos būdas. Aš susimoku už paslaugą, o jei ją suteikęs žmogus man patinka, tariu žodį – ačiū. Jei, pavyzdžiui, padavėjai jo neužtenka, ji visada gali pakeisti darbą į tą, kur jai mokės tiek, kad nereikės papildomai prašyti pinigų iš lankytojų. Jei ji negali susirasti kitokio darbo, čia tik jos problema“, – įsitikinęs vilnietis Tomas.

Jis tikina suprantąs, kad už viską yra mokama – atėjęs į kavinę jis susimoka ir už vietą, ir už maistą, tačiau papildomai mokėti už tai, kad kažkas tiesiog atneša maistą iš virtuvės jam atrodo neteisinga.

„Ji tiesiog atneša maistą. Ar už tai aš turiu mokėti papildomai? Jei kas nors tvirtina priešingai, tai man turėtų mokėti papildomai vien už tai, kad laiku atėjau į darbą. Aš geriau aš mokėsiu dviem litais brangiau už kavą, tačiau tikrai papildomai neremsiu kažkokios merginos tik už tai, kad ji atliktų savo darbą – tai yra ją pasamdžiusio asmens, o ne mano pareiga“, – įsitikinęs vilnietis.

Jei mokėti, tai visiems, tačiau visiems mokėti neišeina

Panašios diskusijos, reikia duoti arbatpinigių ar ne, pastaruoju metu kyla ir viešojoje erdvėje. Savo patirtimi besidalijantys žmonės pripažįsta, kad papildomai už paslaugas atsidėkoja darbuotojoms grožio sferoje, taksi vairuotojams, picų išnešiotojams, batsiuviams, kambarinei ir medikams. Dažniausiai arbatpinigių sumos nedidelės – 1-5 papildomi litai.

Tačiau arbatpinigių klausimas susilaukė ir ne ką aštresnių pasisakymų. Anot vienos pasisakiusios merginos, būnat mandagiai ir laikantis visų etiketo taisyklių, greitai galima likti ir visai be pinigų.

„Nepalieku arbatpinigių niekam, išskyrus padavėjas. Labai retai nebent dar kokiai gėlių pardavėjai. Gal ir nemandagu, bet neturiu aš tiek pinigų, kad visiem palikinėčiau. Pradėsi kirpėjai palikti, nes gerai nukirpo, po to dar pardavėjai konsultantei, nes reikiamą dydį atnešė, o po to ir kasininkei, nes prekių nemėtė, dar kam nors, na ir nieko neliks. Kažin, ar kas nors man ką nors paliks, kai valgyt norėsiu? Tokius dalykus sau leisti gali nebent turtingi žmonės“, – patikino minėta mergina.

„Na, aš gal šykšti, bet arbatpinigių palieku tik kavinėse ir tai, jeigu padavėja būna maloni. Pinigėlių ir taip vos užtenka savoms reikmėms, nes esu studentė, tad jei visiems dar duočiau arbatpinigių, bankrutuočiau“, – prisipažino ir kita mergina.

O štai trečioji netruko retoriškai paklausti, kodėl neįprasta už gerą darbą po pamokos atsidėkoti ir mokytojams ar kasininkams – juk jie taip pat mus aptarnauja.

Nemano, kad padavėjų algos turi būti didesnės

Į šią restoranams ir viešbučiams tenkančią kritiką dėl susižeriamų arbatpinigių, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė atsakė solidžiai – nereikia įsivaizduoti, kad aptarnavimo srityje iš arbatpinigių lobstama.

„Tiesa, kad padavėjų algos yra daug mažesnės nei kitų aptarnavimo sferos specialistų, nes jie gauna arbatpinigius, kurie nerašytu būdu priskaičiuojami prie galutinio atlyginimo. Tačiau nemanau, kad šioje vietoje verslininkai sukčiauja. Lietuvoje privalu mokėti bent jau minimalų atlyginimą – 1 000 litų nėra maža suma pagal mūsų šalies mastelį. Juk padavėjais dažniausiai dirba jauni žmonės, kurie dažnai keičiasi. Neretai ateina vaikai, kurie tenori užsidirbti studijoms. Jie yra apmokomi, į juos investuojama laiko ir lėšų, o jie išeina. Tad kodėl darbdavys turi mokėti ir investuoti dar daugiau? Nėra jokių garantijų ir valstybė neapsaugo mūsų nuo to, kad tiesiog ruošiame darbuotojus, kurie neretai vėliau meta šį darbą arba su įgytomis žiniomis išvyksta į užsienį“, – apgailestavo E. Šiškauskienė.

Pasak jos, duoti arbatpinigių – nerašyta, tačiau ekonomiškai pagrįsta taisyklė, kuria vadovaujamasi beveik visame pasaulyje. Nors dažniausiai priimta palikti apie 10-15 proc. nuo bendros užsakymo sumos, E. Šiškauskienė išduoda, kad prabangiose vietose dirbantys ir dažnai užsieniečius aptarnaujantys padavėjai neretai susižeria ir kur kas didesnes sumas, pavyzdžiui, 100 litų ir nuo staliuko.

Netapsime šalimi, kurioje arbatpinigiai bus panaikinti

Dar XX a. pradžioje Europoje buvo prasidėjęs judėjimas prieš arbatpinigius. Tada jo šalininkai sakė, kad tai kuria tarnų klasę, o arbatpinigiai žemina paslaugų sektoriaus darbuotojus, nes šie yra priversti jaustis taip tarytum prašytų išmaldos. Tačiau E. Šiškauskienė patikino nemananti, kad arbatpinigiai Lietuvoje bus panaikinti.

„Nemanau, kad arbatpinigiai žemina, nes tai yra žmogaus dovana už labai gerą aptarnavimą. Tai pati geriausia motyvacija stengtis gerai dirbti“, – įsitikinusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Ji pasakojo ne kartą diskutavusi su Mokesčių inspekcijos atstovais apie tai, ar reikėtų apmokestini arbatpinigius, tačiau tai nėra laikoma mokesčiu ar privaloma duotybe. Tai laikoma dovana.

„Mokytojams perkamos atsidėkojimo dovanos ar gėlės, gydytojams – saldainiai ar koks prabangus gėrimas, pardavėjai suapvalina kainas, taip, kad dažnai žmonės nuo pirkinių likusį centą ar daugiau palieka. Yra tam tikrų profesijų atstovai, kuriems mes jaučiame dėkingumą ir norime jiems atsidėkoti. Ar tu jiems duosi, ar neduosi pinigų, jie dirbs vienodai, tačiau visuomenė taip įpratusi – kokią sritį bepaimsime, visur rasime tam tikrų unikalumų. Aišku, kokiam troleibuso vairuotojui palikti kelis litus būtų labai neįprasta, tad nemanau, kad mes Lietuvoje sukursime kažkokias naujas taisykles. Yra tiesiog tam tikri įpročiai, kurie galioja jau seniai“, – pripažino E. Šiškauskienė.

Japonijoje duodamas arbatpinigių – įžeistumei

Tačiau būtent ši situacija, kai arbatpinigiai paliekami troleibuso ar autobuso vairuotojui, juoko visiškai nekelia keliautojui Rimvydui Širvinskui-Makaliui. Jis pasakoja pastebintis, kad tai užsienyje – beveik privaloma ir pats pasakoja arbatpinigių paliekantis visuomet.

„Su arbatpinigių davimu susidursime praktiškai visose šalyse. Tačiau skirtingos šalys turi skirtingas arbatpinigių davimo taisyklės. Europoje įprasta palikti iki 10 procentų nuo bendros sumos, JAV – 15-20 procentų yra visiškai normali suma. Rytuose arbatpinigių dažnai tiesiog išsireikalaujama, jeigu jų nepaliekate – prašoma sumokėti daugiau, nei buvo suderėta. Užsienyje, net kalbant apie Europos valstybes, arbatpinigių paliekama daugiau ir skirtingesnėse sferose nei Lietuvoje. Pastaruoju metu, ypatingai tai populiaru mūsų šalies pajūrio kurortuose, arbatpinigiai dažnai būna įskaičiuojami į kainą“, – pastebi keliautojas.

Jis pripažino, kad jam teko susidurti ir su atvejais Europos ir Egipto viešbučiuose, kuomet prašoma kambarinėms arbatpinigių nepalikti. Kartą surinktus pinigus viešbučio vadovybė iš tvarkytojo kišenių išpurtė ir prie R. Širvinsko akių. Arbatpinigių taip pat neįprasta palikti Japonijoje. Kinijoje paliekama tik 3 procentų arbatpinigių, o kai kuriose Azijos šalyse pakanka suapvalinti sąskaitą į didesnę pusę.

Yra įsitikinęs, kad arbatpinigiai pasaulyje išliks, o Lietuvoje bus mokami dažniau

„Prieš kelis metus lankantis JAV važiavau taksi nuo oro uosto iki savo viešbučio Niujorke. Taksometras parodė 86 dolerius, kelis dolerius palikau arbatpinigių, neėmiau grąžos. Taksi vairuotojas nusijuokė – ir supažindino mane su arbatpinigių taisyklėmis Niujorke. Pasak jo, nuo tokios sumos privalėjau palikti mažiausiai 15 dolerių. Lietuvoje taip pat jau populiarėja tai, kad arbatpinigiai duodami ne tik padavėjams ar barmenams, bet ir taksi vairuotojams, kambarinėms viešbučiuose, parduotuvėse, o iš patirties – ir kelionių agentūrose už rūpestį, – šyptelėjo R. Širvinskas, – Už malonų aptarnavimą arbatpinigiai paliekami autobuso vairuotojams, gidams kelionių metu, taip pat administratoriams viešbutyje, jeigu jie padarė tam tikrą paslaugą, kurios paprastai daryti neturėtų, o galbūt greitai išsprendė problemą. Taip pat – masažistams, grožio salonų darbuotojams. Smagu, kad visa tai atkeliauja ir į Lietuvą.“

Tačiau, jo teigimu, reikėtų vengti arbatpinigių davimo „į kišenę“. Geriau pinigus palikti darbuotojui ar paslaugą suteikusiam žmogui matomoje vietoje. Nemandagu ir arbatpinigių palikti smulkiais pinigais (pavyzdžiui, baltais centais).

„Nemanau, kad arbatpinigių reikėtų atsisakyti. Tai puikus būdas išreikšti padėką, jeigu suteikta paslauga patiko. Nusistovėjusios tvarkos pakeisti nepavyktų, arbatpinigiai pasaulyje tikrai išliktų“, – patikino keliautojas.

   

Facebook komentarai