Kam priklauso teisė į kalbą? Vieša diskusija apie kalbos norminimo ideologijas ir mitus

Šiandien internete pasirodė praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusios diskusijos „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ filmuota medžiaga.

Diskusijoje dalyvavo ir savo nuomonę apie lietuvių kalbos norminimo ideologijas ir kalbos priežiūrą išsakė šie žinomi kultūros, mokslo ir politikos atstovai: istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, rašytojas ir režisierius Marius Ivaškevičius, Švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė, televizijos laidų vedėjas Algis Ramanauskas-Greitai, kultūros žurnalo „Naujasis Židinys“ vyriausiasis redaktorius, istorikas Nerijus Šepetys.

Kalbėta apie nusistovėjusias oficialiąsias lietuvių kalbos ideologijas, kurios, kaip patvirtino diskusijos dalyviai, daugeliu atžvilgiu yra gynybinės ir puristinės. Dar viena lietuvių kalbos politikos ypatybė yra institucionalizavimas – turime net kelias už lietuvių kalbos priežiūrą atsakingas valstybines institucijas. Tokia situacija jau senokai susilaukia įvairių viešųjų asmenų, kultūros žmonių ir mokslininkų dėmesio, jie pasisako prieš kalbos monopolizavimą teigdami, kad kalba yra mūsų tapatybės dalis ir reiškia pagrįstą norą turėti teises į bendrinę kalbą. Diskusijoje kaip tik ir siekta įteisinti šią nuomonę, kaip dar vieną teisėtą ir galinčią egzistuoti greta oficialiųjų ideologijų.

Išplatintas diskusinis seminaras yra tarpdisciplininės mokslininkų grupės vykdomo nacionalinio projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ dalis. Be Lietuvių kalbos instituto, šį projektą vykdo mokslininkai iš Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetų, Žurnalistikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamu projektu siekiama atskleisti kalbos vaidmenį visuomenės ideologinėje struktūroje, standartizavimo ideologijų ir kalbinės tapatybės santykius (post)modernioje Lietuvoje.

Projektas, kurį sudaro trys tyrimų kryptys, truks iki 2013 metų. Per ateinančius trejus metus 9 šalies miestuose planuojama atlikti eksperimentinius jaunimo kalbinių nuostatų ir bendrinės lietuvių kalbos prestižo tyrimus su 1800 moksleivių. Tikimasi, kad dabartinės jaunimo nuostatos regioninės, bendrinės ir sostinės Vilniaus kalbos atžvilgiu turėtų parodyti, kokia bus lietuvių kalbos ateitis ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį formuojant tolesnę lietuvių kalbos ir švietimo politiką.

Taip pat bus atliekami sociolingvistiniai žiniasklaidos ir viešosios sakytinės kalbos vartosenos raidos nuo 1960 m. iki šių dienų tyrimai. „Mes norime pasižiūrėti, kaip kito viešosios lietuvių kalbos vartosena sakytinėje žiniasklaidoje, kaip tuos pokyčius veikė visuomenės ir žiniasklaidos raida,“ – pristatydama projekto tikslus teigė projekto vadovė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vadovė ir Vilniaus universiteto lektorė Loreta Vaicekauskienė.

Išskirtinė projekto dalis – tarpdalykinis istorikų, filosofų, politologų ir kalbininkų grupės atliekamas kalbos ideologijų tyrimas, kuriuo tikimasi atskleisti daugeliu požiūrių išskirtinius lietuvių tautinės, socialinės tapatybės santykius su kalbos ideologijomis bei apibūdinti kalbos priežiūros aparato poveikį kalbinei tapatybei ir kalbos funkcionavimui.

Projektas „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ yra savarankiška nacionalinė Europos sociolingvistų bendradarbiavimo tinklo SLICE (Standard Language Ideology in Contemporary Europe – „Bendrinių kalbų ideologijos šiuolaikinėje Europoje“) dalis. Kopenhagos universiteto iniciatyva buvo suburti žinomi mokslininkai iš 14 Europos šalių, kur per ateinančius trejus metus bus atliekami panašūs bendrinių kalbų tyrimai remiantis ta pačia metodika ir siekiant tų pačių tikslų.

   

Facebook komentarai