Kamieninės ląstelės padės išsaugoti nykstančias rūšis

San Diego zoologijos sodas rinkti gyvūnų ląstelių pavyzdžius pradėjo dar 1972-aisiais, tikėdamasis, kad vieną dieną naujomis ląstelėmis bus galima padėti išsaugoti nykstančias rūšis. Vystantis kamieninių ląstelių tyrimams, ši diena atrodo vis arčiau ir arčiau.

Nors -173 oC temperatūra – ne pati tinkamiausia dideliam Afrikos žinduoliui, bet saugomom gyvūno ląstelėm - pats tas. Išsisklaidžius baltiems skysto azoto garams, pasimato užrašas ant mėgintuvėlio. „Tai – šiaurinis baltasis raganosis,“ – sako pavyzdį rankose laikanti Scripps tyrimų centro darbuotoja Inbar Ben-Nun.

Baltieji raganosiai – viena greičiausiai nykstančių žinduolių rūšių pasaulyje. Todėl jau po kelių mėnesių tikimasi azote užšaldytas ląsteles pradėti versti į mažus baltus raganosiukus, kurie vėliau būtų paleisti Afrikos rezervatuose arba liktų San Diego zoologijos soduose.

„Užšaldytame zoologijos sode“, kaip vadinama mėgintuvėlių su kamieninėmis ląstelėmis saugykla, yra visko – nuo Gobio dykumos meškų ir Kinijos pandų iki Amerikos kondorų. Iš viso čia – daugiau nei 800 rūšių, mėginiai iš 8,4 tūkst. gyvūnų.

„Užšaldytas zoologijos sodas – puiki idėja. 1972 m. darbuotojai tiesiog pagalvojo „hm, juk gyvūnams gali kas nors nutikti“ ir pradėjo rinkti mėginius,“ – sako I. Ben-Nun kolegė dr. Jeanne Loring. „O dabar jau galime šį bei tą su jais ir nuveikti. Jau dabar galime „atgaivinti“ gyvūnų rūšis, kurios išnyko prieš 20 metų. Tam nėra jokių mokslinių kliūčių.“

Tarp plačiosios visuomenės ir mėgstančių mokslinę mistiką paplito ir kitokio scenarijaus galimybė, panašaus į filmo „Juros periodo parkas“. Jei galima prikelti prieš 20 metų išnykusias rūšis, kodėl nepadarius to su Sibire užšalusiais mamutais arba muziejuje stovinčiomis Tasmanijos tigrų bei paukščių dodo iškamšomis?

„Bet kokia iš to būtų nauda?“ – klausia „Užšaldyto zoologijos sodo“ projekto vadovas, genetikas Oliveris Ryderis. „Kam prikelti gyvūnus, kurie gyveno prieš 10 tūkst. metų? Taip, tai intriguoja, bet tai – grynas žmogiškas smalsumas. Kokia būtų tokio poelgio priežastis? Nauda visuomenei ir planetos rūšių įvairovei ar tiesiog noras pasirodyti, kokie galingi esame?“

Taigi, San Diego zoologijos sodas pirmiausiai bandys išsaugoti baltuosius raganosius. Tam mokslininkai leidžiasi į lenktynes su laiku. Skirtingai nei jau išbandytuose beždžionių klonavimo projektuose, su raganosiais viskas daug sudėtingiau. Ir kol kas eksperimentai nepavyksta, o didžiųjų gyvūnų pasaulyje lieka vis mažiau. Bet kokiu atveju, mokslininkai tiki projekto sėkme. „Klausėme, ar gali kiaulės skraidyti, ir dabar jau matome – taip, gali,“ – sako J. Loring. „Jei galime nuveikti kažką, kas ištaisytų padarytą žalą, kodėl taip ir nepasielgus?“

   

Facebook komentarai