Kanados mokslininko N. Doidge‘o knyga: „Mūsų smegenys gali pačios keistis ir tobulėti”

Susipažinkite su vis dar praktikuojančiu devyniasdešimtmečiu gydytoju ir su insulto auka, kuri vėl išmoko judėti bei kalbėti, su moterimi, turinčia tik pusę smegenų, bet sugebėjusia „persiprogramuoti“ ir jaustis visaverte. Šių žmonių gyvenimus visiškai pakeitė nuostabus atradimas, kad pozityviai mąstant smegenys gali pačios „pasitaisyti“.

Kanados mokslininkas, psichiatras, psichoanalitikas, Toronto ir Niujorko universitetų bendradarbis Normanas Doidge‘as bestseleriu tapusioje knygoje „Save keičiančios smegenys“ (The Brain That Changes Itself, 2007) išsamiai aprašo revoliucinį atradimą, teigiantį, kad žmogaus smegenys pasižymi gebėjimu keistis. Šios fundamentalios smegenų savybės, kurią imta vadinti neuroplastiškumu, atradimas radikaliai pakeitė ne tik medicinos mokslą, bet ir patį požiūrį į žmogaus smegenis kaip į nuolat kintantį ir galintį atsinaujinti neuronų tinklą.

„Idėja, kad žmogaus smegenys dėl mąstymo ir veiklos gali pakeisti struktūrą ir funkcijas, mano manymu, svarbiausias mūsų turimo smegenų paveikslo pasikeitimas nuo tada, kai pirmą kartą buvo pateiktas smegenų anatomijos eskizas ir atrastas pagrindinis smegenų komponentas – neuronas. Kaip ir visos revoliucijos, ši turės be galo žymių pasekmių, ir aš tikiuosi, kad ši knyga padės pademonstruoti bent keletą iš jų. Neuroplastiškumo revoliucija, be visų kitų dalykų, paveiks mūsų suvokimą apie tai, kaip meilė, seksas, sielvartas, santykiai, mokymasis, priklausomybės, kultūra, technologijos ir psichoterapija gali keisti smegenis“, – įsitikinęs knygos autorius.

Aiškindamas neuroplastiškumo svarbą, autorius supažindina su naujausiais pažangių mokslų apie smegenis – neurologijos, neuropsichologijos ir neuropsichiatrijos – atradimais. Knyga parašyta moksline, tačiau lengva, visiems suprantama kalba. 

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad knyga skirta ganėtinai siaurai neuroplastiškumo idėjai ir jos įrodinėjimui realaus gyvenimo ir mokslo faktais. Tačiau kaip tik ta gyvenimo ir mokslo faktų įvairovė atskleidžia knygos dau­gialypiškumą. Todėl ji svarbi daugeliui žmonių ir daugeliu aspektų, nes joje užgriebiamas žmogaus prigimties konstravimo, o prireikus – ir to konstrukto pertvarkos pagrindas. Autorius ne tik pateikia paralyžių, jutimų ir kalbos praradimo, psichikos ir elgesio sutrikimų įveikos pavyzdžių, bet ir paaiškina smegenų pertvar­kos mechanizmus. Knyga skaitoma lengvai, pagauna skaitytoją ir veda tolyn, atskleisdama, ką gi tas mūsų stebuklingas organas – smegenys – dar gali.

Kelionėje per slėpiningą neuronų pasaulį skaitytoją lydi Vilniaus universiteto specialiosios psichologijos laboratorijos vadovo prof. Albino Bagdono pratarmė bei paaiškinimai.

„Mūsų kultūroje smegenų pažeidimas suvokiamas kaip kažkas fatališka, nepataisoma. Tas „nusvirusių rankų“ sindromas yra di­džiausia kliūtis mėginti žmogui iš naujo pakilti. Nervų ligomis sergantiems pacientams taikomos reabilitacijos priemonės labai paviršutiniškos, trumpalaikės ir neveiksmingos. Manau, jog šią knygą perskaitę psichiatrai ir rea­bilitologai, ugdymo bei kiti specialistai rimtai pagalvos, ką reikėtų keisti tai­komosiose poveikio žmogui programose. Įspūdžiai perskaičius knygą kelia tokį entuziazmą, kad norisi ją rekomenduoti visiems, gebantiems skaityti: tėvams, vaikams ir anūkams, kurių artimuosius ištiko ar gali ištikti smege­nų krizės, nes išankstinis išmanymas ir žinios padeda įveikti tokias krizes”, – sako prof. A. Bagdonas.

   

Facebook komentarai