Karinis superlaivas 2050-iesiems: kosminis valdymo centras, nematomas korpusas ir vos 50 asmenų įgula

Aptakūs ir nematomi. Lyg iš "Žvaigždžių karų". Štai taip po 35 metų gali atrodyti kariniai, tačiau visai ne kosminiai laivai. Ir nors jie kursuos jūrose ir vandenynuose, daugelis mūsų juos pamatysime... tik paveikslėliuose. Mat pamatyti juos plika akimi bus neįmanoma.

Karinėse oro pajėgose pilotuojamus lėktuvus vis dažniau keičia bepiločiai orlaiviai, kuriuos valdo prie kompiuterinių pultų sėdintys ir nuotoliniu būdu komandas siunčiantys kariūnai. Ne išimtis ir karinis jūrų laivynas. Nebe už kalnų laikai, kai bangas skros naujos kartos laivai – nepaprastai greiti ir manevringi, valdomi taipogi nuotoliniu būdu ir... nematomi plika akimi.

Britų karališkasis karo laivynas pristatė ateities karo superlaivo Dreadnought 2050 koncepciją. Šį įspūdingą jūrų žvėrį visai kaip kompiuteriniame žaidime valdys tik penki prie ekranų sėdintys jūrininkai. O įgulos jame bus iš viso ne daugiau kaip 50 asmenų. Palyginimui, dabar tokio dydžio laivams reikia mažiausiai 200 karių įgulos.

Ateities superlaivo koncepciją pristatė grupė pirmaujančių elektronikos sistemų kompanijų iš Jungtinės Karalystės, bendradarbiaujančių su jūrų karybos ekspertais iš "Startpoint".

Dizaineriai suprojektavo naujo tipo operacijų štabo patalpą (tiltelį), kurios 3D holografiniuose ekranuose laivo vadovybė turės galimybę stebėti net už tūkstančių kilometrų – labai toli vandenyne ar net kosmose – esančias grėsmes. Laivas ant bangų išvystys ypač didelį greitį, o jo ypač kietas akrilinis korpusas bus padengtas grafenu, todėl laivas atrodys "permatomas" ir bus praktiškai nematomas plika akimi.

Turėdamas trigubą korpusą, laivas galės didžiuliu greičiu skrosti bangas. Stebins ir lygi, beveik vientisa laivo išorė – joje nebus matyti jokių ginklų. Aerodinaminės korpuso linijos irgi padės išvystyti didesnį greitį.

Laivo priekyje bus įtaisytas elektromagnetinis pabūklas, kurio sviediniai skries taip toli, kaip mūsų laikais skrieja tolimojo nuotolio balistinės raketos. Laivagalyje – panardinama dokų zona, kurioje povandeninėms misijoms bus dislokuojami kariai arba iš kurios į jūrą bus leidžiami bepiločiai povandeniniai žvalgybiniai ar minų aptikimo aparatai.

Virš laivagalio dokų zonos bus nutiestas platus, reguliuojamo ilgio pakilimo ir nusileidimo takas bepiločiams orlaiviams. Laivo šonuose bus įrengtos nišos viršgarsinėms raketoms ir specialioms torpedoms, kurios vandeniu juda apgaubtos kavitacinio gaubto, t.y., oro burbulo – todėl torpedų paviršiaus neveiks trintis su vandeniu. Tokiu būdu šie povandeniai užtaisai po vandeniu sugebės išvystyti ir 500 km/val. greitį.

"Toks laivas su naujausiomis technologijomis kainuotų pigiau, o funkcionuotų dar savarankiškiau nei daugelis šiuolaikinių karo laivų", - sakė "Starpoint" atstovas Muiras Macdonaldas.

   

Facebook komentarai