Kinija ir Rusija: V. Putinas kinams tapo didvyriu, nebijančiu stoti į mūšį su Vakarais

Ukrainą separatistų rankomis drebinančio Vladimiro Putino reitingai Rusijoje aukšti kaip niekada. Bet dar aukštesni – Kinijoje. Čia Kremliaus caras net vadinamas Putinu Didžiuoju, nebijančiu stoti į mūšį su Vakarais.

Pekino knygyne „Wangfujing“ yra skyrius „Rekomenduojame“. Garbingiausioje jo vietoje puikuojasi ne Kinijos revoliucijos lyderio Mao Zedong'o, o Rusijos prezidento V. Putino biografija – „Jis gimė Rusijai“.

Nenuostabu – knygos apie V. Putiną Kinijoje šluojamos nuo šių metų pavasario, kai visa jėga įsiplieskė krizė Ukrainoje. Nė vienos kitos šalies lyderis taip nedomina skaitytojų šioje Azijos galiūnėje.

Bet susidomėjimas Rusijos lyderiu ne vien literatūrinis. Nors Pekinas ir Maskva ilgus dešimtmečius keitėsi įtariais žvilgsniais, dabar abiejų pusių požiūriai į tarptautinę tvarką pradeda sutapti.

Kaltina Vakarų agentus

Analitikų ir diplomatų teigimu, tiek Kinija, tiek Rusija jau metė pirštinę tarptautinio saugumo architektams amerikiečiams. Veikiama atskirai, tačiau gali būti, kad netrukus abiejų šalių veiksmai bus atidžiai derinami.

Buvę varžovai dėl vadovavimo pasauliniam komunizmui dabar taip pat panašiai žaižaruoja nacionalistinėmis nuotaikomis – tereikia pažvelgti, kaip Kinijos lyderis Xi Jinping'as reaguoja į masinius protestus Honkonge.

Pekinas, žinoma, kaltina Vakarus – esą neramumus demokratijos trokštančiame Honkonge kursto būtent užsieniečiai.

Tai jau girdėta – kai tik Ukrainoje prasidėjo proeuropietiškos demonstracijos prieš dabar jau nuverstą prezidentą Viktorą Janukovyčių, V. Putinas pradėjo aiškinti, kad Kijeve veikia „amerikiečių agentai“.

Nenuostabu, kad dabar valdžios kontroliuojamos Rusijos televizijos plyšauja, jog chaosą Honkonge sėja Vakarai. Esą protestų organizatoriai dabartiniams įvykiams buvo ruošiami Amerikoje.

Bendradarbiavimas tik stiprėja

„Pew Research Center“ apklausos rodo, kad Kinija yra viena iš nedaugelio valstybių, kur Rusija po Krymo aneksijos vertinama palankiau nei anksčiau. Šių metų liepą Rusiją teigiamai vertino 66 proc. kinų, nors prieš metus – tik 47 proc.

V. Putino reitingai – dar įspūdingesni. Kai Rusija „atsiėmė“ Krymą, prezidento populiarumas Kinijoje išaugo iki 92 proc. V. Putinas Pekine šlovinamas labiau nei namuose.

„V. Putino asmenybė išskirtinė – kaip žmogaus, kaip lyderio. Kinijos žmonėms tai atrodo patrauklu. Jis gina Rusijos interesus, – teigia Fudano universitete Šanchajuje Kinijos ir Rusijos santykius tyrinėjantis Zhao Huasheng'as. – Abi šalys gali daug ko pasimokyti viena iš kitos.“

Iš dalies mąstoma praktiškai. Rusijai reikia Kinijos rinkos ir kapitalo – ypač šiuo metu, kai Vakarai imasi sankcijų dėl Ukrainos. O Pekine į Maskvą žvelgiama kaip į patyrusią diplomatinių manevrų mokytoją.

Be abejo, ir kaip į energijos išteklių šaltinį. Dar gegužę abi šalys pasirašė 400 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl rusiškų dujų tiekimo į Kiniją per ateinančius 30 metų.

Taip pat susitarta statyti abi šalis per Amūro upę sujungsiantį geležinkelių tiltą ir įrengti neužšąlantį uostą Tolimuosiuose Rytuose. O kur dar stotys naujai bendrai GPS (globaliai padėties nustatymo sistemai).

Panašūs ir V. Putinas su Xi Jinping'u. Pastarojo vadovavimo šaliai stilius vis labiau primena rusišką autoritarizmą, sumišusį su nacionalizmu.

„Jie iš tiesų gerai sutaria“, – teigia Vitenbergo universiteto JAV Ohajo valstijoje politologas Yu Binas. – Abiem jiems – po 61 metus. Abu jie siekia, kad jų šalys taptų pasaulio galiūnėmis ir nebeleistų Vakarams jų neva žeminti.“

Xi Jinping'as valdžioje pakeitė Hu Jintao – pastarasis net pačioje Kinijoje buvo vertinamas kaip lyderis, kuriam trūko tiek charizmos, tiek ryžto ginti šalies nacionalinius interesus.

„Manau, kad kinai po dešimtmečio su Hu Jintao jau norėjo stipraus lyderio. Tokiame kontekste akivaizdu, kad Komunistų partijos vadovybė ėmė ieškoti Kinijos V. Putino“, – mano Yu Binas.

Dabar Xi Jinping'ui santykiai su V. Putinu, regis, tapę itin svarbūs. Pradėjęs eiti prezidento pareigas, su pirmuoju vizitu jis vyko būtent į Rusiją, be to, buvo vienas iš nedaugelio pasaulio lyderių, atvykusių į Sočio žiemos olimpines žaidynes.

Abiejų šalių vadovai jau yra susitikę net devynis kartus, o pernai Maskvoje Xi Jinping'as prieš kameras paatviravo: „Man susidaro įspūdis, kad mes vienas kitą laikome tikrais draugais. Mūsų širdys atviros, mūsų panašus charakteris.“

Xi Jinping'as taip pat kontroliuoja Kinijos žiniasklaidą, spaudžia disidentus, smerkia Vakarų įtaką ir yra pradėjęs kovą su korumpuotais pareigūnais. Lygiai taip pat V. Putinas įsibėgėjus jo pirmajai kadencijai ėmė kovoti su nepriklausoma spauda ir oligarchais.

Be to, taip, kaip Kremliuje dabar stengiamasi pataisyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino reputaciją, taip Pekine šlovinami dar žiauresnio revoliucionieriaus Mao Zedong'o laimėjimai.

Susitarė dėl neutralumo?

Tiesa, kalbant apie konfliktą Ukrainoje, kuri į Kiniją eksportuoja grūdus ir ginklus, Pekinas laikosi paraštėje. Iš Azijos į Rytų Europą skrieja raginimai rasti politinį sprendimą ir santūrūs atsisakymai paremti Vakarų sankcijas Maskvai.

Kai kurie ekspertai Kinijoje teigia, kad Pekinas nenori sugadinti ekonomiškai svarbių ryšių su JAV ir Europos Sąjunga – didžiausiais prekybos partneriais.

Be to, gali įsiplieksti nauji įtampos židiniai dėl Kinijos įtakos Centrinės Azijos respublikoms, kinai taip pat nuosekliai tvirtina pozicijas Sibire. Pekine gali kilti nepasitenkinimas dėl to, kad rusai tiekia ginklus Indijai ir Vietnamui – Kinijos kaimynėms, su kuriomis nestinga nesutarimų.

Vis dėlto greičiausiai buvo pasiektas tam tikras susitarimas – pasitraukdamas Maskvai iš kelio Ukrainoje, Pekinas užsitikrino Rusijos neutralumą Kinijai bandant išspręsti teritorinius ginčus su kitomis Azijos valstybėmis.

   

Facebook komentarai