Kinija: kiek iš viso daiktų reikia vienai šeimai?

Galvojate, jog turite daug daiktų ir šiaip materialaus turto? Taip, jūs greičiausiai galvojate teisingai, jei palygintumėme jus su šeimomis, gyvenančiomis Kinijoje. Jų buitį fotografuojantis menininkas Huang Qingjun praėjusį dešimtmetį praleido keliaudamas į tolimus šalies kampelius, mėgindamas įtikinti vietinius gyventojus papozuoti nuotraukai šalia savo namų kartu su visu jų turtu.

Žinoma, audringo Kinijos veržimosi tapti turtingesne fone vieno žmogaus darytos nuotraukos ko gero greitai taps tolimos eros istorija. Nepaisant to, Huang Qingjun veiklos istorija išties įdomi.
Ko gero pradėti vertėtų nuo to fakto, jog dalis nuotraukoms pozavusių asmenų dar niekada nebuvo fotografuoti, o jų turimam turtui išnešti į lauką pakaktų keleto minučių. Nuotraukų vaizdai leidžia pažvelgti į įprastinius gyvenimus milijonų kinų, kurių buities dar nepalietė modernizacija, su kuria susiduria į didmiesčius sparčiai migruojantys vietos gyventojai.

Tiesa, pažvelgus į nuotraukas atidžiau, galima pamatyti tam tikrų socialinių pokyčių, kurie atėjo kartu su šiuolaikine žmonių (ir technologijų) karta. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus ūkininkų porelė, sėdinti šalia savo molinio namo, turi ir palydovinę anteną, ir DVD grotuvą, ir telefoną. Visa tai nežiūrint į tai, jog bendras daiktų skaičius galbūt neviršija poros dešimčių.

"Žmonių gyvenimai jau dabar smarkiai pasikeitė. Daugelio jų pajamos nepakito tiek, kiek miestuose, tačiau tikrai pasikeitė jų mąstymas", - sako 42 metų fotografas Huang Qingjun, kuris pats gimė naftos žvalgybos darbams skirtame miestelyje Daqing, o dabar gyvena Pekine.

Huangas pirmąsias savo nuotraukas užfiksavo dar būdamas paauglys. Tada jį įkvėpė dėdė, nors tradiciniai to meto vietos gyventojų hobi buvo kaligrafija ir dainavimas. Pirmasis jo fotoaparatas, įsigytas sukakus 18 metų, buvo pats vertingiausias šeimos daiktas.

Idėja užfiksuoti seriją nuotraukų apie žmonių materialųjį turtą kilo 2003 metais. Sumanymo pavadinimas "Jiadang" išvertus ir reiškia tiesiog "Šeimos daiktai". Tačiau sumanymas išties įsibėgėjo tik trimis metais vėliau, kai Huangas pradėjo keliauti po Kiniją, ieškodamas tinkamų vietų ir tinkamų žmonių.

"Daugelis žmonių galvojo, jog mano idėja buvo nenormali. Idėjai, jog noriu nufotografuoti sceną, kuriai sukurti jiems tektų iš namų išnešti visut visus daiktus, paaiškinti reikėdavo ganėtinai daug laiko", - pasakoja fotografas. "Tačiau beveik visi mano sutikti žmonės, supratę, ką noriu padaryti, suprasdavo ir mano motyvą".
Autorius pripažįsta, jog vienas iš Kinijos kaimo vietovių privalumų jo sumanymo atžvilgiu buvo tai, jog žmonės turto tiesiog beveik neturėjo. "Jie visiškai ne tokie, kaip miestų gyventojai, kurie daiktų turi tiek daug, jog kartais jų paprašius papozuoti jie tiesiog atšaudavo, jog tam reikia pernelyg daug pastangų", - dalinasi įspūdžiais Huangas.

Menininkas, vykdydamas savo sumanymą, apkeliavo 14 iš 33 Kinijos provincijų, o jo darbai suteikia perspektyvą apie šalyje vykstančius pokyčius. Pats jis į šiuos procesus ir į tai, kur jie nuves, žvelgia optimistiškai. "Iki daugelio Kinijos kaimų vyriausybė nutiesė kelius ir elektros linijas. Tai - didžiulis pokytis. Jei turite kelią, galite keliauti. Jei turite elektros, galite žiūrėti televiziją, operatyviai gauti naujienas ir supratimą apie tai, ką mąsto išorinis pasaulis. Vienintelės likusios didelės kaimo vietovių problemos yra švietimas ir sveikatos apsauga", - sako Huangas.

Daugelis šeimų jau yra įsigijusios televizorius, keletas turi skalbimo mašinas. Pedalais varoma siuvimo mašina kai kuriose nuotraukose jau "nustumiama" į foną. Ilgai netruks, kol plataus vartojimo prekės, prekiniai ženklai ir prabanga pasieks ir šiose nuotraukose įamžinamas šeimas. Vienoje nuotraukoje jau galima pamatyti BMW markės automobilį ir plokščiaekranį televizorių - tiesa, šie daiktai priklauso Pekine gyvenančiam ir vidutinei klasei priklausančiam filmų režisieriui.

Daugiau šių nuotraukų pamatysite žemiau:

   

Facebook komentarai