Kinija nuties į Europą greitųjų traukinių magistrales

Iki 2020 metų Kinija planuoja nutiesti į Europą dvi greitųjų traukinių magistrales. Viena iš jų sujungs Pekiną ir Londoną, o traukiniai ja važiuos 320 km/h greičiu.

Toks ambicingas planas anaiptol nėra utopinis: Kinija jau užbaigė pradines derybas su 17 valstybių, kurių teritorija bus tiesiamos tokios geležinkelio magistralės, atlikti ir pirminiai tokio projekto galimybių tyrimai, praneša „Inhabitat.com“.

Be to, pasak leidinio, nereikėtų pamiršti, kad Kinija – pasaulinė lyderė greitųjų traukinių infrastruktūros plėtros srityje. Jau dabar keleiviai Kinijos geležinkeliais iš kai kurių miestų keliauja 3 kartus greičiau, nei Jungtinėse Valstijose, o netrukus pradėsiančioje veikti beveik 100 kilometrų ilgio naujoje geležinkelio magistralėje traukiniai iš Wuhano į Guangzhou važiuos greičiausiai pasaulyje – vidutiniu 313 km/h greičiu.

Greitųjų traukinių tinklas Kinijoje taip pat didžiausias pasaulyje, tačiau Pekinas siekia išplėsti jį ir už savo šalies ribų. Pagal šį planą per artimiausius 10 metų vidinės Kinijos greitųjų traukinių magistralės turėtų pasiekti Europos Sąjungos greitųjų geležinkelių linijas ir sujungti Pekino centrą su Kings Kroso geležinkelio stotimi Londone. Papildomos magistralės taip pat bus tiesiamos į Pietryčių Azijos šalis, tarp jų Vietnamą, Tailandą ir Malaiziją, ir į Sibirą – ši magistralė Kiniją per Rusiją sujungtų su Vokietijos greitųjų geležinkelių infrastruktūra.

Jei Kinijai pavyktų įgyvendinti tokį išties grandiozinį planą, po 10 metų traukiniai iš Pekino į Londoną važinėtų 320 kilometrų per valandą greičiu, o visa kelionė užtruktų trumpiau nei dvi dienas. Tačiau kaip Kinija tikisi įkalbėti 17 valstybių, kad šios pritartų jos planui tiesti jų teritorija greitųjų traukinių magistrales?

Pasirodo, pirminiame derybų etape šis klausimas jau buvo aptartas. Kinijos valdžia apsiima savo lėšomis finansuoti geležinkelių projektavimo ir statybos darbus. Beje, sprendžiant iš kai kurių šalių vyriausybių atstovų pranešimų, dėl to su Kinija jau vyksta „rimtos derybos“. Šiame projekte dalyvaujančios neturtingos šalys, suinteresuotos greitųjų geležinkelių tinklo plėtra, gali į jį investuoti savo gamtinius išteklius: Kinijos vyriausybė įsipareigoja padengti visas statybos išlaidas mainais už teisę naudotis jų medienos, mineralų, dujų, naftos ir kitais resursais. Pavyzdžiui, Birma, kuri yra labai suinteresuota greitųjų traukinių infrastruktūra, ketina Pekinui mainais tiekti akumuliatoriuose naudojamą litį.

Pasak „Inhabitat.com“, Kinija labai suinteresuota greitųjų geležinkelių tinklo išplėtimu į Vakarų Europą, Rusiją ir Pietryčių Aziją – esą tai suteiktų galimybę pigiai atsigabenti gamybai reikalingų išteklių į didžiuosius savo pramonės centrus. Be to, turint mintyje Kinijos pirmavimą greitųjų geležinkelių infrastruktūros srityje, naujosios transnacionalinės magistralės galios balansą neabejotinai „stumtelėtų“ Pekino pusėn, teigiama pranešime.

Priminsime, jog toks platus geležinkelių tinklas nėra labai originali mintis - tokį grandiozinį planą buvo iškėlę dar nacistinės Vokietijos vadovybė, planavusi visą Europos ir Azijos žemyną išraizgyti itin plačios vėžės geležinkelio tinklu. 

   

Facebook komentarai