Kinija paleido savo pirmąjį Mėnulio palydovą

Kinija trečiadienį paleido savo pirmąjį Mėnulio palydovą, kurio misija yra svarbus žingsnis šiai šaliai įgyvendinant planus iki 2020 metų nusiųsti į Mėnulį savo astronautą. Palydovo „Chang'e I“ paleidimą iš kosmoso centro pietvakarinėje Sičuano provincijoje (Xichang Satellite Launch Center) transliavo nacionalinė televizija.

„Chang'e I“, kuris startavo maždaug 18 val. 5 min. vietos (13 val. 5 min. Lietuvos) laiku, turi vienus metus tyrinėti Mėnulį ir pateikti medžiagą mėnlapiui sudaryti. „Operacija normali“, - netrukus po pakilimo buvo paskelbta skrydžių valdymo centro salėje.

„Chang‘e“ arba Chang-Ngo – kinų mitinė dievybė, apsigyvenusi Mėnulyje. Įdomu tai, jog praėjusį mėnesį į Mėnulį pirmąjį zondą paleidusi Japoniją, jį pavadino Kaguya – mėnulio princesės vardu. Skirtumas tik vienas – Kaguya yra Japonijos mitologijos personažas. Jei tai taps tradiciją, tuomet panašiu vardu savo zondą turės pakrikštyti ir Indija, planuojantį analogišką misiją kitais metais.

Kinai su šia ekspedicija, kuri atsieis 1,4 mlrd. juanių (0,5 mlrd. litų), pradėjo vykdyti programą, kurios tikslas - iki 2012 metų nuleisti Mėnulyje nepilotuojamą aparatą, o iki maždaug 2020 metų nusiųsti į Mėnulį žmogų. Plačiau apie tai galite paskaityti Wiki arba NASA puslapiuose, o susidomėjus Kinijos Mėnulio programa, vertėtų panaršyti po puslapį Chinese Lunar Exploration Program.

Kinija savo Mėnulio palydovą vadina trečiu labai svarbiu etapu šalies kosmoso programai po raketų ir palydovų sukūrimo nuo 8-ojo dešimtmečio ir žmogaus skrydžių į kosmosą 2003 ir 2005 metais.

Pirmasis kritinis etapas palydovui skriejant į Mėnulį, kuris yra už 380 tūkst. km, bus išėjimas iš Žemės orbitos spalio 31 dieną. Lapkričio 5-ąją palydovas turi pasiekti orbitą aplink Mėnulį, o lapkričio pabaigoje - perduoti į Žemę pirmuosius Mėnulio atvaizdus. Tyrimų zondas, sveriantis 2.35 tonos, aplink Mėnulį skries apskritimo formos orbita 200 km aukštyje.

Plačiau: China launches first Moon orbiter

   

Facebook komentarai