Mokslininkai: eismo kamščius sukuria agresyvūs ir baikštūs vairuotojai

Mokslininkai nustatė, kad eismo kamščius sukuria vairuotojai, vairuojantys per daug agresyviai arba per daug baikščiai, praneša telegraph.co.uk.

Nors pagrindine eismo kamščių priežastimi judriuose keliuose gali būti automobilio avarija, kelio susiaurėjimas ar vairuotojų bandymai persirikiuoti į kitą eismo uostą, eismą kelyje sustabdo būtent gale važiuojančių vairuotojų reakcija į tai.

Mokslininkai teigia, kad agresyvūs automobilistai, kurie važiuoja per greitai arba per arti priekyje esančio automobilio, arba baikštūs vairuotojai, kurie palieka per didelį atstumą tarp automobilių, sukelia „eismo lėtėjimo” bangą, kuri ritasi atgal iki tol, kol eismas kelyje sustoja. Toks vairuotojų elgesys sukuria lėtai judančius eismo kamščius, kurie sukelia automobilistų įniršį.

Nuo 2001 m. automobilių skaičius Didžiosios Britanijos keliuose išaugo nuo 24,6 mln. iki 30 mln., nulemdamas dar daugiau eismo kamščių. Kiek anksčiau šiais metais paskelbtoje ataskaitoje prognozuojama, kad 2025 m. Didžiosios Britanijos vairuotojai eismo kamščiuose gali sugaišti 656 valandas per metus.

Tyrimą apie agresyvius ir baikščius vairuotojus atlikęs Atlantoje įsikūrusio Džordžijos technologijos instituto civilinės ir aplinkosaugos inžinerijos mokyklos darbuotojas dr. Jorge Lavalis teigia, kad yra labai svarbu suprasti, kas sukelia eismo kamščius.

„„Stok-judėk” važiavimas yra kankynė vairuotojams visame pasaulyje. Jis ne tik didina degalų suvartojimą ir išmetamųjų dujų emisiją, bet ir sukelia saugumo pavojus”, - teigia mokslininkas.

Kartu su kolegomis iš Prancūzijos Liono universiteto dirbęs Dr. J. Lavalis nustatė, kad, kai vairuotojai pakeisdavo važiavimo greitį, tai priversdavo už jų esančius vairuotojus taip pat pakeisti važiavimo greitį. Greičio pakeitimas tarsi banga nusirisdavo atgal eismo kryptimi.

Jei visi vairuotojai elgtųsi vienodai, tuomet eismas kelyje nesustotų. Vis dėlto, mokslininkai nustatė, kad gyvenimiškose situacijose agresyvių ir baugščių vairuotojų elgesys nulemdavo didesnį eismo sulėtėjimą.

Mokslininkų tyrimas buvo paskelbtas specialiame mokslo žurnalo „Philosophical Transactions of the Royal Society” leidinyje. Pasak mokslininkų, didžiausią įtaką eismui darydavo baikštūs vairuotojai, nes jie „atsitraukdavo toliau”, kai priešais juos esantis automobilis sumažindavo greitį, ir specialiai pradėdavo važiuoti dar lėčiau, kad padidintų tarp automobilių esantį atstumą. Tokiu būdu už jų esantys automobiliai imdavo važiuoti lėčiau.

Agresyvūs vairuotojai taip pat sulėtindavo eismą kelyje. Siekdami išvengti susidūrimo su priešais juos esančiu automobiliu, jie staigiai stabdydavo paskutiniu momentu. Tuomet kiti vairuotojai turėdavo važiuoti lėčiau, kad tarp automobilių vėl atsirastų atstumas.

   

Facebook komentarai