Mokslininkai rado būdą, kaip įveikti kancerogenus: juos sunaikina paprasti Lietuvoje augantys grybai

Vėžį sukeliančias kenksmingas medžiagas įveikia Lietuvoje augantys grybai. Neabejojama, kad šis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų kartu su partneriais iš Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Italijos atradimas įeis į istoriją.

Dvejus metus užtrukę tyrimų rezultatai neliks tik kompiuteryje – sukurtą kenksmingų medžiagų naikinimo technologijos modelį ketinama išvystyti iki technologijos, patentuoti ir pasiūlyti visam pasauliui, kuris iki šiol ieško veiksmingo būdo, kaip efektyviai ir nekeliant pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai sunaikinti kenksmingomis medžiagomis impregnuotus medinius geležinkelio pabėgius.

Pastarieji ilgą laiką buvo impregnuojami kreozotu, skalūnų alyva ir kitomis cheminėmis medžiagomis, kurių sudėtyje yra stiprių kancerogenų – fenolinių, policiklinių angliavandenilių junginių, kurie gali sukelti vėžį.

Po 15 metų tarnystės šie pabėgiai turi būti utilizuojami, tačiau deginti jų bet kur ir bet kaip neleidžia Europos Sąjungoje galiojančios direktyvos – dėl jau minėtų galimų aplinkos taršos ir poveikio sveikatai pasekmių.

Lietuvoje kasmet netinkamais naudoti tampa maždaug 30 000 vienetų (apie 2000 tonų) medinių pabėgių. Įmonės, kurioje jie būtų saugiai sunaikinami, Lietuvoje nėra. Tad visi atitarnavę pabėgiai kaupiami, kol bus rastas saugus būdas, kaip juos sunaikinti.

Ši problema aktuali ne tik lietuviams, bet ir Vakarų Europai, kur plačiai išvystytas geležinkelių tinklas, Šiaurės bei Pietų Amerikai. Kasmet netinkamais naudoti Europoje tampa 0,5-1 mln. t., o pasaulyje – 2,850 mln. t naudotų pabėgių.

„Mūsų tyrimas prasidėjo 2013 metais, kai italų kolegos iš Nacionalinės mokslo tarybos (CNR) kreipėsi į mus su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ laišku. Paruošėme bendrą projektą BIOREM Nr. VP1–3.1–ŠMM–10–V–02–010 ir laimėjome Europos socialinio fondo agentūros finansavimą šiems tyrimams atlikti“, – sakė projekto vadovas tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys prof. habil. dr. A.Maruška.

Pradžioje mokslininkai išsiaiškino, kas iš mus supančios aplinkos gyvųjų organizmų galėtų skaidyti kenksmingus teršalus. Tyrė grybus, bakterijas ir augalus. Tuomet išgrynino 36 grybus, iš kurių 8 pasirodė aktyviai veikiantys.

„Pirmiausia ieškojome jų aplinkoje, kuri yra artima geležinkeliui – ant pačių pabėgių, saugyklose ir pan. Surinkę tuos mikroorganizmus ištyrėme, kurie toleruoja teršalą, vėliau – kurie gali skaidyti tą teršalą.

Buvo atlikta aibė eksperimentų mėgintuvėliuose ir lauke – su jais talkino VDU Kauno botanikos sodo mokslininkai – prof. dr. Ona Ragažinskienė, dr. Vilija Snieškienė, dr. Antanina Stankevičienė.

Eksperimentus planavo ir milžiniškus duomenų srautus apdorojo projekto partneriai iš KTU, vadovaujami šių metų Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureato prof. habil. dr. Donato Levišausko.

Taip buvo nustatyti stipriausiai kancerogenus veikę baltojo puvinio grybai – baltasis dantenis, kamščiapintė apdegėlė, karališkoji ir gluosninė kreivabudė. Pastartoji, beje, yra valgoma“, – sakė A.Maruška, pridūręs, jog Lietuvoje augančių grybų panaudojimo galimybės kol kas mažai ištyrinėtos.

Užbaigtą technologiją parduos pasauliui

Atliktas tyrimas leido sukurti efektyvią technologiją, kaip nukenksminti ant pabėgių esančius teršalus. Pabėgiai susmulkinami pramoniniais smulkintuvais ir ant gautų pjuvenų pasėjamas grybas.

Sukūrus jam augti tinkamas sąlygas (tam tinka plastikiniai maišai, kuriuose drėgna ir šilta), grybai ima daugintis ir dirbti savo darbą – naikinti kenksmingas medžiagas. Žiemos metu tai reikėtų daryti uždarose patalpose, tarkime, senose fermose. Vasarą galima ir lauke. Tiesa, karštis – grybų priešas.

„Kol kas pramoniniu būdu ši technologija nėra taikoma, tačiau ji turėtų būti labai perspektyvi ir ekonomiška, nes šilumos ar ypatingų medžiagų sąnaudų nėra. Pats grybas viską padaro. Jis biosintetina fermentus, o jie yra katalizatoriai, kurie atlieka skaidymo procesą ypač greit“, – sakė projekto vadovas.

Mokslininkų tyrimai parodė, kad per pusantro mėnesio grybai sunaikina apie 70 proc. kenksmingų medžiagų.

Likusia dalimi pasirūpina augalai – jie pasodinami ant kompostu virtusių grybų „apdorotų“ pabėgių. Tai padaryti galima bet kur – aplink kelius, geležinkelius. Kartu su grybais ir bakterijomis augalai teršalus suskaido visiškai, t.y. į aplinką kenksmingos medžiagos nebepatenka.

„Vizualiai tai atrodytų taip, lyg iš juodos žemės gautume baltą Palangos paplūdimio smėlį“, – apie natūraliomis medžiagomis sunaikintus teršalus pasakojo mokslininkas.

Atradimas pritaikomas ne tik geležinkeliams

Kreozotu ir skalūnų alyva impregnuojami ne tik pabėgiai, bet ir kiti gaminiai, pavyzdžiui: terasos, takeliai.

„Taršos šaltinių visada bus – ši technologija gali būti pritaikoma ir jiems. Vis dėlto aktualiausia ji geležinkelius eksploatuojančioms įmonėms visame pasaulyje.

Pavyzdžiui, švedai juos degina – ir ne tik savo, bet ir atgabentus iš kitų Vakarų Europos šalių, kurios neturi vietos pabėgiams laikyti, o aplinkosaugos direktyvos spaudžia.

Mūsų technologijos modelis turi didžiulę ateitį, nes šiuo metu pasaulyje jam nėra alternatyvų“, – įsitikinęs A.Maruška.

Netolimoje ateityje jis bus išvystytas iki technologijos, kurią numatoma patentuoti ir parduoti visiems norintiems. Įsigyti bus galima pačią technologiją arba patentą ir licenciją.

   

Facebook komentarai