Mokslininkai ruošiasi Mėnulį apsodinti gėlėmis

Su Europos kosmoso agentūra (ESA) bendradarbiaujanti mokslininkų grupė tvirtina priartinusi dieną, kai pražys pirmosios Mėnulio grunte pasodintos gėlės, pranešė BBC.

Pasak tyrėjų, jiems pavyko įrodyti, kad medetkos gali augti sutrupintų uolienų grunte, labai panašiame į Mėnulio paviršių, be papildomų maisto medžiagų. Kai kurių specialistų manymu augalų perkėlimas į Mėnulį būtų pirmasis žingsnis į jo kolonizavimą.

Tačiau oficialūs ESA atstovai tai neigia, „augalininkystės Mėnulyje“ koncepciją vadindami moksline fantastika.

Naujojo tyrimo rezultatai buvo pristatyti Vienoje vykstančioje Europos Žemės mokslų sąjungos (European Geosciences Union, EGU) konferencijoje.

Pasak Europos kosminių tyrimų ir technologijų centro (ESTEC) tyrimų grupės vadovo dr. Bernardo Foingo, augalų auginimo Mėnulyje eksperimentas būtų naudingas siekiant išsiaiškinti, kaip gyvybė prisitaiko prie Mėnulio sąlygų, ir padėtų praktiškai spręsti žmonių gyvenamų bazių kūrimo problemą.

„Mes galėtume įrengti uždaros vandens cirkuliacijos sistemą, kuri bet kuriuo atveju būtų reikalinga kuriant primityvią gyvybės palaikymo sistemą“, - sakė jis.

Pasak BBC, iš esmės autonomiškų įrenginių su sėklomis, maisto medžiagomis, dirbtinėmis atmosferos ir drėkinimo sistemomis naudojimas Mėnulyje mažai kuo skirtųsi nuo jau išbandyto augalų auginimo kosminės stotyse. Didžiausias skirtumas – tai, kad Žemės magnetinis laukas negalėtų jų apsaugoti nuo didesnės radiacijos.

Ukrainos Mokslų akademijos mokslininkų grupei pavyko išauginti medetkas sutrupintame anortozite – stambiagrūdėje magminėje uolienoje, labai panašioje į Mėnulio paviršiaus gruntą. Gryname anortozite augalai jautėsi labai blogai, tačiau pridėjus į uolienas įvairių rūšių bakterijų gėlės suvešėjo. Paaiškėjo, kad bakterijos iš uolienos išgaudavo įvairių augalams būtinų medžiagų, pavyzdžiui, kalio.

Pasak eksperimento rezultatus Europos Žemės mokslų sąjungos konferencijoje pristačiusio daktaro Bernardo Foingo, jis nemato priežasčių, kodėl tokia pat idėja negalėtų būti įgyvendinta pačiame Mėnulyje. Specialūs įrankiai trupintų Mėnulio gruntą, prileistų į jį bakterijų ir sodintų sėklas. Tačiau, pasak jo, mokslininkai turėtų tęsti tyrimus, kad nustatytų geriausiai prie Mėnulio sąlygų prisitaikančius augalus ir bakterijas, o jei reikėtų, genetiškai juos modifikuotų.

   

Facebook komentarai