Mokslininkai sako užtikę tamsiosios materijos pėdsakų

Italų ir kinų mokslininkų komanda DAMA atnaujino savo kontroversišką teiginį, kad jiems pirmiesiems pavyko aptikti tamsiosios materijos daleles, praneša „The New York Times“.

Tamsioji materija yra ilgą laiką mokslininkus masinanti hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga, kuri nespinduliuoja ir neatspindi elektromagnetinių bangų. Jos buvimą galima nuspėti iš tamsiosios materijos gravitacinio poveikio regimajai medžiagai.

Anot astronomų ir fizikų, tamsioji materija sudaro kur kas didesnę Visatos masės dalį nei mums įprasta medžiaga. Ši paslaptinga materija įtakoja galaktikų formavimąsi ir jų evoliuciją.

DAMA mokslininkų grupė dar 2000 metais paskelbė, kad jiems pavyko aptikti moduliaciją stebėjimuose, kuriuos atliko jautrus dalelių sąveikos detektorius.

Ritos Barnabei iš Romos Universiteto vadovaujama mokslininkų komanda teigė, jog ši pasikartojanti moduliacija yra Žemės skriejimo per tamsiosios materijos debesį rezultatas.

Dabar mokslininkai patvirtino ankstesnio stebėjimo rezultatus, naudodami naująjį, kur kas jautresnį detektorių. Aptiktas tas pats, pasikartojantis dėsningumas – daugiausia dalelių susidūrimų fiksuojama birželio mėnesį, o gruodį – mažiausia.

Anot mokslininkų modelio, taip yra todėl, kad Žemė, skriedama aplink Saulę, birželio mėnesį lekia prieš tamsiosios materijos dalelių „vėją“. Tuo tarpu žiemą mūsų planetos judėjimas sutampa su šio „vėjo“ kryptimi.

„Nėra jokio panašaus pobūdžio eksperimento, kurio rezultatus galima būtų palyginti su mūsų stebėjimais“, – sakė R. Barnabei. Tačiau DAMA grupės išvadas kritikuoja daugybė astronomų ir fizikų, vadindami juos pernelyg skubotais. Niekas neabejoja, kad DAMA pavyko aptikti kažkokį kosminį fenomeną, tačiau ar tai tamsiosios materijos požymiai – kol kas neaišku.

„Stebėjimų duomenys patikimi, galima teigti, kad pavyko aptikti moduliaciją, atitinkančią kai kurių tamsiosios materijos dalelių elgesį tam tikruose galaktikos evoliucijos modeliuose. Stop! Teigti kažką daugiau yra tik noras tikėti“, – aiškino fizikas Juanas Collaras iš Čikagos Universiteto.

   

Facebook komentarai