Mokslininkai sudarė tikslų trimatį peršalimą sukeliančio viruso "žemėlapį"

Po daugiau kaip dešimtmetį trukusių tyrimų, mokslininkai baigė sudarinėti trimatį (3D) peršalimą sukeliančio viruso "žemėlapį". Modelis sudarytas atominiu masteliu ir tai kol kas yra didžiausias taip detaliai išanalizuotas virusas.

Naujasis struktūros žemėlapis galėtų padėti mokslininkams kurti naujus genetinius priešvirusinius gydymo metodus, taip pat vaistus nuo vėžio ir kitų gyvybei pavojingų ligų.

Žmogaus adenovirusų šeima yra atsakinga už ištisą aibę negalavimų, pradedant peršalimais, baigiant skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikdymais. Šie virusai pasižymi gan neblogu "sugebėjimu" susargdinti žmones, nes jie gali infekuoti didelį skaičių įvairių ląstelių tipų. Jau kelerius metus mokslininkai bando juos panaudoti kaip priemonę terapiniams genams perduoti į ląsteles, daugiausia vėžio ir širdies ligų atveju. Geresnis adenoviruso struktūros žinojimas, įskaitant tai, kaip jis elgiasi patekęs į ląstelę, gali padėti tyrinėtojams kurti geresnius genų transportavimo mechanizmus.

"Sudarytas struktūros modelis atskleidžia tiek silpnąsias, tiek stipriąsias viruso savybes", teigia Scripps mokslinių tyrimų instituto mokslininkas ir šią savaitę moksliniame žurnale "Science" publikuoto straipsnio bendraautorius Glenas Nemerovas (Glen Nemerow).

Tai - ne pirmas virusas, kurio struktūra buvo taip smulkmeniškai ištirta, naudojant Rentgeno spindulių kristalografijos metodą. Tokiais tyrimais mokslininkai užsiima jau ne pirmus metus, tačiau kol kas tai yra stambiausias išanalizuotas egzempliorius - jo RNR sudaro apie 1 milijonas amino rūgščių fragmentų, o tai reiškia, jog jis yra dvigubai didesnis už bet kurį kitą taip tirtą virusą. Jo dydis ir unikali sandara kėlė tam tikrų iššūkių, sako šiuos tyrimus dar 1998 metais pradėję mokslininkai Nemerovas ir Vijay Reddy.

Rentgeno spindulių kristalografijos metodas pagrįstas tuo, kad dideli kiekiai tiriamų baltymų arba virusų paverčiami į kristalinę formą ir į juos nukreipiamas spindulys. Kristale esantys atomai iškreipia spindulių sklidimo kelią. Atomų išsidėstymą kristale mokslininkai nustato pagal vadinamąjį spindulių difrakcinį vaizdą.

Tačiau adenovirusų atveju tai nėra taip paprasta. Jo struktūroje esame ištįsusių skaidulų, kurios trukdo virusą kristalizuoti. Kai mokslininkai paruošė šių skaidulų neturinčią versiją, ji susikristalizavo, tačiau buvo nestabili. Mokslininkams reikėjo pastovesnio kristalo, tačiau bandymų ir klaidų keliu vykdomi tyrimai būtų trukę dar ilgiau. Todėl tyrinėtojai panaudojo robotizuotą sistemą, galinčią vienu metu paruošti 50 nanolitrų tūrio kristalų mėginius. Tačiau stabiliam ir tuo pat metu gerai spindulius difraguojančiam kristalui pagaminti mokslininkai sugaišo net kelis metus. Iš viso viruso modeliui sudaryti prireikė 100 tokių kristalų.

   

Facebook komentarai