Mokslininkai sudarinėja neandertaliečių genomo žemėlapį

Mokslininkai ketvirtadienį pranešė sudarę preliminarų neandertaliečių genų žemėlapį, o šis projektas gali padėti atskleisti ryšius tarp dabartinių žmonių ir jų priešistorinių giminaičių.

Tyrėjai panaudojo DNR fragmentus, išskirtus iš Kroatijoje rastų trijų neandertaliečių palaikų. Nustačius apie 3 mlrd. DNR sudedamųjų elementų seką, pavyko atkurti daugiau nei 60 proc. genomo.

„Neandertaliečių genomo seka padės išaiškinti (dabartinius) žmones ir neandertaliečius siejančius evoliucinius ryšius, taip pat nustatyti genetinius pokyčius, kurie įgalino šiuolaikinius žmones palikti Afriką ir greitai išplisti pasaulyje“, - rašoma Vokietijos Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos instituto pranešime spaudai.

„Dabar šias DNR sekas galima palyginti su anksčiau sekvenuotais žmonių ir šimpanzių genomais, siekiant preliminariai nustatyti, kaip šios išnykusios formos genomas skyrėsi nuo dabartinių žmonių“, - sakė mokslininkai.

Sprendžiant iš šių tyrimų rezultatų, bendri šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių protėviai vėliausiai gyveno prieš maždaug 660 tūkst. metų.

Daugelis mokslininkų mano, kad neandertaliečiai yra šiuolaikiniams žmonėms artimiausi hominidai, nors abiejų formų giminystės ryšiai dar nėra aiškūs.

Kresno sudėjimo ir labai stambius antakių lankus turėję neandertaliečiai gyveno kai kuriuose Europos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų regionuose prieš maždaug 170 tūkst., metų, tačiau visi jų pėdsakai išnyko maždaug prieš 28 000 metų. Vėlyviausios žinomos neandertaliečių liekanos rastos Gibraltare.

Vyksta karšti ginčai, kodėl išnyko šie hominidai, nes jie ilgą laiką gyveno kartu su kromanjoniečiais, kurie nesiskyrė nuo dabartinių žmonių.

Kai kurie mokslininkai mano, kad neandertaliečius pamažu išnaikino kromanjoniečiai, kurie su jais varžėsi dėl tų pačių išteklių.

Kiti ginčija, kad vyko abiejų formų kryžminimasis, dėl kurio grynoji neandertaliečių linija ilgainiui išnyko, tačiau tokiu atveju šių hominidų genų turėjo išlikti mūsų genome.

Šiam moksliniam projektui vadovavęs Svante Paabo (Svandė Pabas) sutelkė tarptautinę mokslininkų grupę, kuri padėjo išanalizuoti neandertaliečių genomą.

Jie taip pat planuoja ištirti kai kuriuos genus, kurie, kaip manoma, atliko svarbų vaidmenį vėlyviausiame žmogau evoliucijos etape - tarp jų tuos, kurie tikriausiai nulemia smegenų brendimą ir vystymąsi. Keliamos prielaidos, jog šiuos genus žmonės galėjo paveldėti iš neandertaliečių.

„Preliminarūs rezultatai leidžia daryti išvadą, jog neandertaliečiai nulėmė bent jau labai nedidelę mūsų laikų žmonių populiacijų žinomos įvairovės dalį“, - sakoma instituto pranešime.

   

Facebook komentarai