Mokslininkai sukūrė memristorių - ketvirtojo tipo elektroninių grandinių elementą

Ketvirtasis elektroninių grandinių elementas buvo pasiūlytas dar 1971 metais, tačiau tik dabar kompanijos "Hewlett-Packard" mokslininkams pavyko sukurti veikiantį šio komponento fizinį modelį. Kuo gi ši naujovė skiriasi nuo kitų trijų elementų tipų - rezistorių, kondensatorių ir induktorių? Naujasis komponentas prisimena, koks yra pro jį anksčiau pratekėjusio elektros krūvio kiekis. Ateityje išradimas gali leisti aparatiškai (o ne programiškai) modeliuoti smegenų veikimą bei sukelti perversmą kompiuterių rinkoje.

Naujasis komponentas vadinamas memristoriumi (angl. memristor). Iki šiol ketvirtasis elektroninių grandinių elementas buvo aprašytas tik matematinėmis lygtimis. Jų autorius - Leon'as Chua, kuris 1971 metais buvo inžinerinės pakraipos studentas, studijuojantis netiesines elektrines grandines. Jaunasis mokslininkas jau tada manė, jog toks elementas turėtų egzistuoti, ir tiksliai apibrėžė jo savybes bei veikimo principą. Deja, nei jis, nei likusi inžinerinė bendruomenė negalėjo fiziškai realizuoti jo matematinių išraiškų.

Praėjus 37 metams grupelei "HP Labs" padalinio mokslininkų galiausiai pavyko sukurti realius veikiančius memristorius. Dabar galima teigti, jog klasikinė elektrinių grandinių teorija pasipildė ketvirtuoju elementu, kuris papildė tris gerai žinomus komponentų tipus: kondensatorius, rezistorius ir induktorius.

Išradėjai mano, jog naujasis kūrinys leis sukurti momentiškai įsijungiančius asmeninius kompiuterius, padidinti elektroninės technikos energetinį efektyvumą bei sukurti naujos kartos analoginius kompiuterius, kurie galės apdoroti ir susieti informaciją panašiai kaip tai daro žmonių smegenys.

Nuotraukoje parodytas atominės jėgos mikroskopu užfiksuotas 17 eilute išdėliotų memristorių vaizdas. Kiekvienas memristorius apačioje sujungtas su vienu laidu, viršuje - kitu laidu. Komponentai veikia kaip "atminties rezistoriai" - jų elektrinė varža priklauso nuo pro juos pratekėjusio elektrinio krūvio kiekio. Nuotraukoje pavaizduotų kontaktų plotis 50 nanometrų, arba 150 atomų. Nuotraukos autorius J. J. Yang, HP Labs.

   

Facebook komentarai