Mokslininkai sulaukė pirmųjų kometos branduolio gręžimo eksperimento rezultatų

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Philae“ pasiuntė į Žemę duomenų apie kometos branduolio grunto gręžimo eksperimentą, kuris buvo viena svarbiausių šios misijos operacijų, tačiau galiausiai turėjo išsijungti dėl energijos stygiaus akumuliatoriuose, šeštadienį nurodė misijos mokslininkas.

„Mes viską gavome“, – sakė Jeanas-Pierrea's Bibringas naujienų agentūrai AFP, tyrėjams džiaugiantis, kad „Philae“ suspėjo persiųsti tuos duomenis, prieš persijungdamas į laukimo režimą.

Per minėtąjį eksperimentą buvo išanalizuotas gręžimu paimto grunto mėginys, tikintis, kad tos kometos cheminė sudėtis padės paaiškinti Saulės sistemos kilmę.

Ši operacija vainikavo tris paras trukusią misiją, kurią žymėjo tiek triumfas, tiek nusivylimas: 100 kilogramų sveriantis aparatas pirmąkart per kosmoso tyrimų istoriją buvo nutupdytas ant kometos branduolio, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nusileidimas vyko ne itin sklandžiai.

„Philae“ nesugebėjo prisitvirtinti prie kometos paviršiaus ir tūpdamas kelis kartus atšoko bei nukrypo nuo numatytos nusileidimo zonos. Aparatas pateko į stataus skardžio šešėlį, kur saulės baterijos negalėjo jo aprūpinti pakankama energija.

Dėl to zondas liko priklausomas nuo akumuliatoriaus, kurio energijos pakako apie 60 valandų vykdytiems moksliniams eksperimentams.

„Viskas vyko tiksliai kaip planuota, – J.-P.Bibringas sakė interviu iš ESA skrydžių valdymo centro Vokietijos mieste Darmštate. – Mes netgi sugebėjome pakreipti („Philae“), kad jis gautų daugiau saulės šviesos.“

ESA pranešime sakoma, kad mokslininkai ir inžinieriai labai patenkinti rezultatais.

„Sėkmė didžiulė – visa komanda džiaugiasi“, – agentūra citavo „Philae“ programos vadovą Stephaną Ulamecą iš Vokietijos aerokosminės agentūros DLR.

„Dėl duomenų, surinktų „Philae“ ir (palydovo nešėjo) „Rosetta“, ši misija yra keičianti žaidimo taisykles moksle apie kometas“, – teigė „Rosetta“ projekto mokslininkas Mattas Tayloras.

„Philae“ ir jį nešęs kosminis aparatas „Rosetta“ startavo 2004 metais ir sukorė 6,5 mlrd. kilometrų, tada buvo pradėti tyrimai, turintys suteikti daugiau žinių apie kometas – dangaus kūnus, sudarytus iš pirminės medžiagos, atlikusios nuo Saulės sistemos formavimosi pradžios prieš 4,6 mlrd. metų.

Misijos vadovai neatmeta galimybės, kad ryšį su „Philae“ pavyks atnaujinti ateinančiais mėnesiais, kai 67P/Čuriumovo- Gerasimenko kometa labiau priartės prie Saulės – jeigu zondas išliks prikibęs prie jos paviršiaus.

   

Facebook komentarai