Mokslininkai tikisi atkurti 3500 metų senumo Egipto karalienės kvepalus

Vokietijos tyrinėtojų komanda oficialiai pareiškė planuojanti atkurti mėgstamiausius senovės Egiptą valdžiusios karalienės Hatšepsut kvepalus. Tam turėtų pakakti 3500 metų senumo kvepalų buteliuko ir jame likusių sausų šios medžiagos liekanų.

Bonos Universiteto Egipto muziejui priklausančio 12cm aukščio buteliuko Rentgeno nuotraukos atskleidė senovinio aliejaus liekanas. Mokslininkai planuoja identifikuoti šią substanciją, ir maždaug per vienerių metų laikotarpį atkurti kvepalus.

Buteliukas buvo rastas 1457 metais prieš mūsų erą mirusios karalienės lobyne - ant buteliuko apačios išgraviruoti jos vardą reiškiantys hieroglifai. "Plonas kakliukas leisdavo labai taupiai dozuoti vertingą turinį, o mažas molinis kamštis turėdavo apsaugoti aliejų nuo išsiliejimo", aiškina muziejaus kuratorius Michael Höveler-Müller. "Bet kuriuo atveju mokslininkai imsis šios neištyrinėtos srities ir galbūt suteiks mums galimybę užuosti senesnę nei 3500 metų praeitį".

Karalienė Hatšepsut Egipto sostą užėmė 1479 metais prieš mūsų erą, taip užkirsdama kelią savo posūniui Tutmoziui III tapti faraonu. Nors jos mumija buvo rasta prieš daugiau nei šimtmetį, archeologai jos neidentifikavo iki pat 2007 metų - tai buvo atlikta sutapatinus atskirai rastą dantį su tuščia ertme mumijos žandikaulyje. Per 20 valdymo metų ji vilkėjo tiek vyriškus, tiek moteriškus drabužius, tačiau visada žavėjosi kvepalais - tuometiniu senovės Egipto galios simboliu. Kvepalai taip pat buvo laikomi vertingu prabangos aksesuaru ir juos aukštesniosios kastos nariai naudodavo specialiomis progomis.

Tikslus kvepalų tipas vis dar nežinomas, tačiau Michael Höveler-Müller spekuliuoja, kad jie galėjo būti gaminami iš gėlių, vaisių, aromatinių augalų arba smilkalų. Įtakinga karalienė mėgo kvepalus ir juos naudojo netgi kelionių į senovinį prekybos miestelį Punt'ą, kuriame įsigydavo smilkalams gaminti naudojamų augalų ir kitų prekių. Mokslininko teigimu, grįžusi Hatšepsut augalus pasodindavo greta savosios šventyklos.

   

Facebook komentarai