Mokslininkai užčiuopė gyvybės radimosi ištakas ir patį mechanizmą?

Įvairiais laikais rasdavosi įvairiausių gyvybės radimosi hipotezių. Iki šiol kreacionizmas, skelbiantis lemiamą Dievo vaidmenį, kuriant žmogų ir visa kita, tebėra populiarus. Tokia versija, beje, laikoma nemoksline. Yra teorija, kad gyvybė egzistavo visados, tačiau ji prieštarauja astronomų ir paleontologų išvadoms. Daug didesnė tikimybė, kad teisūs „pirminio buljono“ teorijos šalininkai. Tačiau ir šiuo atveju mokslininkai neturi vieningo gyvybės atsiradimo mechanizmo supratimo.

Užpildyti žinių spragas padėjo Vokietijos ir JAV specialistų tyrimas. Mokslininkai nagrinėjo, kaip nedideli lašiukai sudarė cheminių reakcijų centrus ir galiausiai suformavo mums įprastą gyvybės formą.

Naujas tyrimas padėjo suprasti kaip lašeliai elgiasi išorinio energijos šaltinio palaikomose, toli gražu ne termodinamiškai pusiausvyrose, sistemose. Tada galima stebėti lašelių augimą, pridedant cheminėmis reakcijomis sukuriamą lašelių medžiagą.

Mokslininkai nustatė, kad dėl cheminių procesų vykstantis lašelių augimas lemia jo nestabilumą ir sukelia lašo dalinimąsi į du mažesnius lašelius. Chemiškai aktyvūs lašeliai cikliškai auga ir dalijasi. Tai primena proliferaciją, – organizmo audinių augimą dėl ląstelių dalijimosi. Tyrimo autorių nuomone, tokį aktyvių lašų dalijimąsi galim nagrinėti kaip prebiotinių protoląstelių modelį, kur lašelyje vykstančios cheminės reakcijos atlieka prebiotinio metabolizmo vaidmenį. Su mokslininkų išvadomis galima susipažinti Nature Physics žurnale, o santrauka skelbiama Quanta Magazine.

Anksčiau kita mokslininkų grupė susiejo gyvybės atsiradimą su molio atsiradimu. Mokslininkai nagrinėjo molingo mineralo atsiradimą karštame vandenyje.

I. Vedmedenko

   

Facebook komentarai