Pirmykščiai paukščiai galimai turėjo 4 sparnus

Prieš 100 mln. metų dabartinės Kinijos teritorijoje gyveno paukščiai, kurie turėjo 4 sparnus, byloja naujausių fosilijų tyrimų rezultatai, pristatyti žurnalo "Science" kovo 14 d. publikacijoje.

Antroji sparnų pora būdavo išaugusi ant kojų. Tyrėjai didžiulių kojų plunksnų požymių aptiko 11 paukščių fosilijų fragmentuose, kurie saugomi Šandongo Tianyu gamtos muziejuje (Kinija). Plunksnos leidžia manyti, kad pirmykščiai paukščiai turėjo keturis sparnus, kurie, galimas daiktas, turėjo įtakos sugebėjimo skraidyti evoliucijai.

Daugelis mokslininkų yra linkę manyti, kad paukščiai evoliucionavo iš plunksnuotųjų dinozaurų. Šią teoriją sustiprino į paukščius panašių būtybių fosilijų radiniai. 2000 m. paleontologai rado į nepaukštinio dinozauro Microraptor liekanas – šis sutvėrimas plunksnų turėjęs ant priekinių ir užpakalinių galūnių ir galbūt gebėjo skraidyti. Pereinamosios rūšies tarp paukščių ir plunksnuotųjų dinozaurų atstovų archeopteriksų fragmentai byloja, kad šie gyviai ant kojų taipogi turėjo į plunksnas panašių struktūrų, tačiau tai liudijantys požymiai išlikę labai neryškūs.

Grįžti prie plunksnuotųjų dinozaurų hipotezės paskatino 11 individų fosilijose rasti akivaizdūs kojų plunksnų požymiai. Plunksnuotakojų gyvūnų fosilijos datuojamos 100-150 mln. metų. Plunksnos atrodo standžios ir styrančios tiesiai iš gyvūno kojų. Jų paviršius pakankamas, kad turėtų aerodinaminės įtakos, įsitikinę mokslininkai.

Fosilijos priklauso mažiausiai keturioms skirtingoms gyvūnų grupėms – Sapeornis, Yanornis, Confuciusornis gentims ir Enantiorithes grupei. Radiniai leidžia teigti, kad kojų plunksnos nebuvo evoliucinė retenybė.

Tyrėjai taip pat analizavo kitų paukščių ir nepaukštinių dinozaurų plunksnas. Visą koją ir pėdą dengiančios plunksnos pirmiausiai išsivystė dinozaurams. Jų turėjo ir pirmieji paukščiai, tačiau vėliau kojų plunksnos išnyko. Paukščiai laikui bėgant atsikratė ant kojų ir pėdų žėlusių plunksnų – modernūs paukščiai sparnus turi tik vietoj viršutinių (priekinių) galūnių.

Tiesa, ar pirmykščiai paukščiai ant kojų augusias plunksnas naudodavo skraidymui ir kaip tos plunksnos funkcionuodavo skrydžio metu, dar neaišku. Spėjama, kad kojų plunksnos sąlygodavo didesnę keliamąją galią ir didesnį manevringumą ore.

"Šios fosilijos užpildo daugelį spragų mūsų sampratoje apie paukščių evoliuciją", - pripažįsta tyrime nedalyvavęs gyvūnų skraidymo ekspertas iš Kanzaso universiteto Deividas Aleksanderis (David Alexander). Mokslininkas sutinka, jog kojų plunksnos galimai turėjusios kažkokią aerodinaminę funkciją – "galbūt stabilizacinę, vairavimo ar pan." Tačiau tai dar reikės patikslinti.

Kiti mokslininkai nėra tuo tikri. Paleontologas Kevinas Padianas (Kevin Padian) iš Kalifornijos universiteto Berklyje žurnalui "Science" sakė, kad tyrimo autoriai visai nevertino galimybės, jog šios plunksnos tik trukdydavo skristi. Kiti mokslininkai spėja, kad galbūt kojų plunksnos susijusios su partnerių viliojimu ir poravimusi.

Kojų plunksnų funkcijoms nustatyti reikia daugiau tyrimų. Tyrimo autoriai tvirtina, kad tai išsiaiškinti padės tūkstančiai kitų muziejaus kolekcijos eksponatų.

   

Facebook komentarai