Planetą bandoma vėsinti augalų lapais

Mokslininkų skaičiavimais, ūkininkai galėtų pažaboti klimato atšilimą, augindami maistines kultūras, kurios atspindi saulės energiją atgal į kosmosą, skelbia portalas „BBC“. Kiti ekspertai tvirtina, kad technologija verta dėmesio, tačiau vien jos nepakaktų.

Nuo pramonės revoliucijos pradžios pasaulinė temperatūra pakilo maždaug 0,7 laipsniais Celsijaus. Tarpvyriausybinė klimato kaitos organizacija (IPPC) numato, kad nuo 1990 m. iki šio šimtmečio pabaigos pasaulis sušils dar 1,8-4 laipsniais.

Anglijos Bristolio universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad maistinių kultūrų apkeitimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje pasaulį atvėsintų maždaug 0,1 laipsnio Celsijaus. Lyginant su kitais inžineriniais sprendimais klimatui atvėsinti, ūkinės veiklos pokyčiai tikriausiai neturėtų trūkumų ir būtų gana lengvai įgyvendinami.

„Daug kalbama apie tai, ar turėtume statyti skėčius [kosmose], o gal geriau būtų į atmosferą purkšti specialių aerozolių, – sako universiteto mokslininkas Andy‘is Ridgewellas. – Tačiau šioms technologijoms reikėtų trilijonų dolerių investicijų, ir vargu ar pavyktų surinkti tiek pinigų“. Specialisto teigimu, ūkinės veiklos infrastruktūra jau seniai įdiegta ir naudojama visame pasaulyje, todėl būtų gana paprasta ja pasinaudoti sprendžiant klimato problemą.

Apie atspindžius

Kai kurios maistinių kultūrų atmainos natūraliai geriau atspindi saulės spindulius nei kitos. Kurios rūšys geriausiai tinka naujam sumanymui, mokslininkai aiškinasi pasitelkę palydovus, kurie stebi, kaip nuo planetos paviršiaus atspindima šiluma.

Galima pamanyti, kad augalai, sugeriantys daugiausia – taigi atspindintys mažiausiai – saulės energijos, duoda didžiausią derlių. Tačiau Bristolio universiteto botanikos profesorė Alistair Hetherington teigia, kad realybėje ši prielaida nepasitvirtina.

„Ateityje būtų galima sukurti lapus, kurių paviršius sugeria tik tuos saulės spindulius, kurie reikalingi augalo gyvybei palaikyti, [o kitus atspindėtų], – sako ji. Tokių savybių turinčias kultūras esą būtų galima sukurti tiek per intensyvią selekciją, tiek taikant genų inžineriją.

Neatsakyti klausimai

Kompiuteriniai modeliai rodo, kad metodas duotų naudos tik Europai, Šiaurės Amerikai ir vakarinei Rusijos daliai: čia temperatūra vasaromis galėtų nukristi vienu laipsniu Celsijaus. Turint omenyje tai, kad Europai prognozuojama vis daugiau karščio bangų, technologija galėtų susidomėti politikai. Tuo tarpu Azijoje ūkininkavimo sezonai dažniausiai būna apsiniaukę, ir didžiąją saulės energijos dalį čia atspindi debesys, todėl patobulinti augalai čia neturėtų reikšmingesnio poveikio.

Kol kas neaišku ir tai, kaip reikėtų įtikinti ūkininkus auginti kultūras, kurios vėsina klimatą, tačiau yra mažiau paklausios rinkoje. JAV Stenfordo universiteto specialisto Keno Caldeiros nuomone, čia būtų galima taikyti kompensacijų sistemą, panašią į tą, kurią naudoja Europos Sąjunga skatinti biokurui tinkamų kultūrų auginimą. Tačiau bet kuriuo atveju vien tik patobulinti augalai klimato neatvėsins pakankamai.

„Metodas gali šiek tiek padėti kai kuriuose regionuose, tačiau, pradėję jį taikyti, neturėtume manyti, kad galime nebegalvoti apie kitus būdus mažinti atmosferos taršai anglies dioksidu“, – pažymi mokslininkas.

   

Facebook komentarai