Planeta, sprogdinama demografijos

Pagrindiniai maisto produktai šiemet brango visame pasaulyje. Viena iš priežasčių – indai ir ypač kinai daugiau suvalgo. Kai nacijos, kurių bendras gyventojų skaičius yra gerokai perkopęs per du milijardus, žvaliau pasirąžo, tai pajunta visas pasaulis. Ir ateityje jus dar labiau. Per pastaruosius penkiolika metų sojų pupelių paklausa Kinijoje išaugo keturgubai.

Kasmet vis daugiau maistinių kultūrų (javų, sojų ir kt.) naudojamos kurui gaminti. Ir ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl to, kad kuro paklausa pasaulyje smarkiai auga – ypač tose pačiose Kinijoje ir Indijoje. Šitaip nueina perniek (arba tuoj nueis) tas žemdirbystės našumo šuolis, kurį įgalino genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas.

Padėtis blogėja kasmet, nes gyventojų skaičius vis dar nesustabdomai auga. Ekologai teigia, kad žemė normaliai galėtų išlaikyti nuo dviejų iki keturių milijardų žmonių. Šiuo metu gyvena apie šešis su puse milijardo. Nors nuolat save lygindami su Vakarų Europa galime pagrįstai dejuoti, bet pasaulio mastu Lietuva neabejotinai priklauso mažajai sėkmingesnei žmonijos daliai. Toji pasaulio dalis gali sau leisti kasdien sočiai ir skaniai maitintis tik todėl, kad didesnioji dalis turi tenkintis daugiausia prastesniu arba (ir) nepakankamu maistu. Bet kai dvi milžiniškos valstybės ima prakusti ir maisto paklausa pasaulyje auga, tai atsiliepia ir mūsų galimybėms.

Žinomas amerikiečių biologas E.O. Wilsonas teigia, jog su dabartine technika norint, kad kiekvienas žemės gyventojas pasiektų tokį vartojimo lygį kaip vidutinis amerikietis, reikėtų keturių Žemės planetų. „Penki milijardai besivystančio pasaulio žmonių gal ir nenorės prilygti tokiam išlaidavimui. Bet bandydami pasiekti bent padorų pragyvenimo lygį jie, kaip ir pramoninis pasaulis, ėmė naikinti dar išlikusią natūralią gamtą“, – rašė jis knygoje „The Future of Life“ („Gyvybės ateitis“). Pasak jo, pastaruoju metu žmonių giminės gausėjimo tempas primena bakterijų dauginimąsi. Mūsų yra daugiau nei šimtą kartų daugiau negu bet kokios kitos didelių gyvūnų rūšies bet kuriuo metu planetos istorijoje.

Gyventojų perteklius tapo stichine daugelio silpnai išsivysčiusių šalių nelaime. Milijonų milijonai gyvena nelegaliuose didmiesčių lūšnynuose, kuriuose nėra elektros ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Gyventojų skaičiui nuolat augant, ypač miestuose, lūšnynų gyventojų gausėja ne tik grynaisiais skaičiais, bet ir procentiškai. Rio de Žaneire 1950 m. favelose (lūšnynuose) gyveno 7 procentai gyventojų, dabar – 19 procentų, t.y. apie du su puse milijono žmonių.

Baisus skurdas, ligos, smurtas ir lūšnynuose, ir kaimuose didelei daliai žemės gyventojų lemia tokį gyvenimą, kurio bene vieninteliu tikslu tampa fizinis išgyvenimas. Nepaisant to, kai kuriose Rytų Afrikos šalyse viena moteris sugeba vidutiniškai pagimdyti septynis vaikus, kurių dalis miršta dar kūdikystėje, o kitų laukia badmiriavimas. Lapkričio mėnesį per galingą cikloną Bangladeše žuvo apie 1800 žmonių, šimtai tūkstančių neteko būsto. Tačiau tókios vandeningos, dažnai užtvindomos žemumos esamomis sąlygomis negali normaliai išlaikyti tokio gyventojų skaičiaus: vienam kvadratiniam kilometrui tenka per tūkstantį gyventojų (Lietuvoje – penkiasdešimt).

Gyventojų perteklius kartu su skurdu – palanki terpė nuolatiniams smurtiniams konfliktams ir karams. Praėjusiame dešimtmetyje siaubingas genocidas vyko Ruandoje, vienoje tankiausiai gyvenamų pasaulio šalių. Palestiniečių teritorijose gyventojų tankumas yra 667/ km2; 40 km ilgio ir 6–12 km pločio Gazos ruože gyvena 1,4 mln. žmonių. Apie smurtinius palestiniečių konfliktus su žydais girdime kone kasdien. Nieko panašaus neišigirstame iš kitos Izraelio okupuotos teritorijos – Golano aukštumų, nors ten žydų ir arabų gyvena maždaug po lygiai. Tačiau plote, trigubai didesniame negu Gazos ruožas, gyvena tik apie 35 tūkst. žmonių, arabų pragyvenimo lygis kur kas geresnis negu Sirijoje, ir todėl konfliktų nekyla.

Kartais teigiama, kad daugelyje šalių problema yra ne gyventojų perteklius, o skurdas, bet šitie dalykai dažnai būna susiję užburtame rate. Be to, tankiai gyvenamose išsivysčiusiose šalyse taip pat esama sunkumų. Japonijoje pragyvenimo lygis yra kur kas aukštesnis negu Lietuvoje, bet dauguma japonų gyvena mažesniuose būstuose negu vidutinis lietuvis, todėl kad šalyje, kur daug ploto užima gyventi netinkami kalnai, dabartinei žmonių masei tiesiog smarkiai per ankšta.

Žinomas britų publicistas Rodas Liddle’as žurnale „Spectator“ rašė: „Pietryčių Anglijoje žmonės jau pažįsta gyventojų pertekliaus blogybes: geležinkelių tinklas braška nuo skaičių svorio, piko valanda tampa kankyne, ir beveik kiekviena valanda yra piko valanda; vietinėje ligoninėje gydymo laukia ilgos eilės; mokyklos perpildytos; laukas, kadaise buvęs maloni pasivaikščiojimų arba vaikų žaidimo vieta, dabar tankiai užstatytas namais; eilės visur ir prie visko“.

Olandijoje gyventojų tankumas yra beveik 400/ km2 (aštuonis kartus didesnis negu Lietuvoje), panašiai Vakarų Vokietijoje. Rasti natūralios gamtos, neapipultos žmonių minių, sunkiai įmanoma; vasarą daugelis žmonių, nesileidę į tolimą kelionę, maudytis gali tik mokamuose atviruose baseinuose. Kaipgi Lietuva atrodytų turėdama tokį gyventojų tankumą? Vilnius būtų milijoninis miestas, Utena būtų dabartinio Vilniaus dydžio. Vasarą visų Rytų Aukštaitijos ežerų pakrantės atrodytų kaip Palangos pliažas poilsiavimo įkarščio metu.

Mažai gyventojų ir daug natūralios gamtos – didelis mūsų turtas. Dabar dažnai skundžiamės dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tačiau didesnę dalį pasaulio smaugia demografinio sprogimo padariniai.

www.balsas.lt

   

Facebook komentarai