Planetologai: Saturno palydove privalo būti gyvybė

Kanados ir JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad Encelado okeane yra gyvybės atsiradimui būtinos sąlygos. Dėl to Saturno palydove daugiausia šansų rasti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje.


Automatinio kosminio aparato Cassini–Huygens pateikti duomenys liudija, kad Encelado geizeriuose daug angliarūgštės ir kitų junginių. Mokslininkai mano, kad Saturno palydovo vandenyse daug mineralinių medžiagų. Naudodami duomenis, specialistai sukūrė Encelado vandens cheminių savybių modelį. Spėjama, kad pagal valgomosios druskos lygį Encelado okeaną galima lyginti su Žemės vandenynais. Saturno palydovo vandenyje didelė sodos koncentracija ir jis stipriai šarminis.

Visa tai rodo karštų palydovo uolienų sąveiką su okeano vandeniu. Mūsų planetoje panašios sąlygos yra Mono ežere Šiaurės Amerikoje. Žuvies ten nėra, bet gyvena lazdelinės ekstremofilinės bakterijos GFAJ-1. Tad ir Saturno palydove gali būti gyvybė.

Anksčiau NASA mokslininkai manė, kad didžioji dalis Encelado geizerių dalis tėra optinė iliuzija, kuriama smulkių ledo dalelių „širmos“. Jų šaltinis, vadinamosios tigrinės juostos – palydovo ledo įtrūkimai. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad po Encelado ledu nėra okeano.

Enceladas yra šeštasis pagal dydį Saturno palydovas. Jo diametras – 500 km. Palydovą itin aktyviai imta tirti po to, kai 2005 m. prie jo priartėjo kosminis aparatas „Cassini-Huygens“. Saturno palydovų tyrimai skirtas ir bendras NASA ir ESA projektas TSSM (Titan Saturn System Mission) – nauji duomenys bus gauti ketvirtajame dešimtmetyje.


Naked Science

blockquote.alien{background-color:#fff;/*#ecf0f3;*/ ;font-size:110%;color:#000;padding:15px !important;margin:5px 0 10px 0;font-family:helvetica,geneva,georgia,verdana,arial,sans;font-style:italic;line-height:150%;border-left: solid 2em #f8f8f8}

   

Facebook komentarai