Planetose su dviem saulėmis galėtų augti juodi medžiai

Pasak naujo tyrimo, į Žemę panašiose planetose, turinčiose keletą saulių, galėtų augti ne mums įprasti žali, o pilki ar juodi medžiai ir krūmai.

Visa tai priklauso nuo šviesos, kuri dalyvauja fotosintezėje – procese, kurio metu augalai saulės šviesą paverčia energija. Fotosintezės metu pagaminamas deguonis ir taip sudaromas pagrindas daugumai gyvybės formų Žemėje egzistuoti, rašoma interneto puslapyje SPACE.com.

„Jei būtų aptikta tokia sistema, kurioje būtų planeta ir dvi ar daugiau saulių, potencialiai egzistuotų keletas energijos šaltinių, skatinančių fotosintezę. Žvaigždės temperatūra lemia ir jos spalvą, taigi ir fotosintezei naudojamos šviesos spalvą. Priklausomai nuo žvaigždžių šviesos spalvos, augalai evoliucionuotų visai kitaip“, – teigė tyrimo autorius Jackas O`Malley-Jamesas iš St. Andrews universiteto Škotijoje.

Dauguma augalų Žemėje yra žali, nes jie turi pigmento chlorofilo, skatinančio fotosintezę. Chlorofilas stipriausiai sugeria raudonų ir mėlynų bangų saulės šviesą. Pirmosios mūsų Saulė išskiria ypač daug, o antroji turi labai daug energijos. Tačiau chlorofilas apspindi žalios spalvos šviesą, todėl lapai ir atrodo žali. Tačiau niekas negali garantuoti, kad nežemiškose planetose augantys augalai elgsis taip pat. Ten krūmai gali būti raudoni ar oranžiniai, priklausomai nuo to, kokio bangos ilgio šviesos jie gauna.

Savo tyrime J. O`Malley-Jamesas su kolegomis vertino galimybes fotosintetinei gyvybei egzistuoti keleto žvaigždžių sistemose su įvairiomis į Saulę panašių žvaigždžių ir raudonųjų nykštukių kombinacijomis. Jie šių rūšių žvaigždes pasirinko sąmoningai. Žinoma, kad aplink į Saulę panašias žvaigždes skrieja egzoplanetos, o raudonosios nykštukės – labiausiai mūsų galaktikoje paplitusi žvaigždžių rūšis.

Raudonosios nykštukės taip pat dažnai aptinkamos keleto žvaigždžių sistemose, o dauguma astronomų mano, kad jos yra pakankamai senos ir stabilios, tad jose galėtų egzistuoti gyvybė. Daugiau kaip 25 proc. į Saulę panašių žvaigždžių ir 50 proc. raudonųjų nykštukių randamos keleto žvaigždžių sistemose, teigia tyrėjai.

Mokslininkai atliko kompiuterines simuliacijas, kuriose į Žemę panašios planetos skrieja aplink dvi netoli viena kitos esančias žvaigždes arba aplink vieną iš dviejų smarkiai viena nuo kitos nutolusių žvaigždžių. Tyrėjai taip pat tyrinėjo įvairias šių scenarijų kombinacijas. Jie nustatė, kad aplink tokias žvaigždes skriejančiose egzoplanetose galėtų būti augalų, visai nepanašių į tą žalumą, prie kurios esame pripratę Žemėje. „Ten, kur yra blankios saulės raudonosios nykštukės, augalai mūsų akiai gali pasirodyti juodi, mat jie sugeria visą matomos šviesos bangų ilgio spektrą, kad panaudotų kuo įmanoma daugiau gaunamos šviesos“, – kalbėjo J. O`Malley-Jamesas.

Nežemiški augalai prie savo žvaigždžių prisitaikytų ir kitais būdais. Jei jie augtų planetoje, skriejančioje aplink dvi ryškesnes į Saulę panašias žvaigždes, jie galėtų turėti savo natūralią apsaugą nuo saulės, blokuojančią ultravioletinę radiaciją, teigia tyrėjai. Tą sugeba ir kai kurie augalai Žemėje. Arba nežemiškuose augaluose gali būti fotosintetinančių mikrobų, kurie gali judėti reaguodami į staigius saulės žybsnius, teigė J. O`Malley-Jamesas. Žinoma, visa tai tėra spekuliacijos, nes mokslininkams dar nepavyko aptikti įrodymų, kad gyvybė egzistuotų už Žemės ribų.

   

Facebook komentarai