Planetų tinkamumo gyvybei žiedinis indeksas

Dažniausiai astronomai egzoplanetos ar jos palydovo tinkamumą gyvybei vertina, remdamiesi daugiausiai vien jų temperatūra ir nuotoliu nuo artimiausios žvaigždės. Tačiau astrobiologų kolektyvas pasiūlė naują indeksą, kurį sudaro keturios gyvybei svarbių kintamųjų grupės.

Pirmiausiai apie jas. Pirmoji grupė – planetos paviršiaus charakteristikos. Jis turi būti kietas, planetą turi gaubti atmosfera ir magnetosfera.

Antroji grupė – energijos ištekliai planetoje. Žinoma, pirmuoju smuiku šioje faktorių grupėje groja gimtosios žvaigždės šviesa ir šiluma. Gyvybei taip pat svarbu, jog šiluma planetos paviršiuje būtų sugeriama ar sulaikoma. Pageidautini redukcijos ir oksidacijos procesai, taip pat potvynių-atoslūgių procesai.

Trečioji faktorių grupė – cheminė planetos sandara. Kitaip tariant, kokie cheminiai elementai ar kokios organinės molekulės dominuoja planetos sandaroje ir jos paviršiuje.

Paskutinė ketvirtoji grupė – skysto būvio medžiagų (vandens) faktoriai: ar skysčių yra paviršiuje, gelmėse, atmosferoje.

Jei bent vienos iš keturių grupių nėra (pvz., Merkurijuje ir Mėnulyje nėra skysto būvio medžiagų), indeksas prilyginamas nuliui.

Idealiu atveju gyvybei klestėti kol kas, savaime suprantama, laikoma Žemė. Jos žiedinio gyvybės indekso struktūroje dominuoja energijos šaltinių faktorių grupė. Cheminė planetos paviršiaus sudėties analizė byloja, jog čia daugiausia sudėtingų organinių molekulių, taip pat gausu azoto, sieros, fosforo. Skysto vandens faktorių grupėje dominuoja planetos paviršiuje esančio skysto vandens faktorius, tačiau vandens yra ir gelmėse, ir atmosferoje. Žemės tinkamumo gyvybei indekse nėra vieno faktoriaus – energijos šaltinių grupei priskirtino litosferos trinties proceso, kurį implikuoja stipri gretimo kosminio kūno gravitacinė trauka.

Kokie šansai gyvybei yra kituose Saulės ir kitų žvaigždžių sistemų pasauliuose, iliustruoja šis planetos tinkamumo gyvybei indeksų rinkinys.

   

Facebook komentarai