Plastikiniai indai gali gadinti eksperimentų rezultatus

Tūkstančiai mokslininkų gali nežiniomis sugadinti savo eksperimentų rezultatus – vien dėl to, kad naudoja standartinę plastikinę laboratorijos įrangą. Albertos universiteto (Kanada) mokslininkas Andrew Holtas tyrė vaistų poveikį žmogaus fermentui monoamino oksidazei B ir pastebėjo, kad vaistai fermento aktyvumą slopina kur kas mažesnėmis koncentracijomis nei turėtų.

A.Holtas išplovė savo naudojamus indus vandeniu, metanoliu ir dimetilsulfoksidu (DMSO), o tuomet analizavo nuoplovas masės spektrometrijos metodu. A.Holto ir kolegų analizė parodė, kad iš jų plastikinių indų vandeniu išsiplauna dezinfekcinė priemonė di(2-hidroksietil)metildodecilamonis (DiHEMDA), o metanoliu ir vandeniu – lubrikantas oleamidas. Tyrimo rezultatai publikuoti leidinyje „Science“.

„Iš plastiko išplaunami junginiai yra stebėtinai stiprūs inhibitoriai. Dėl šių nuoplovų atsirado tokios tyrimų rezultatų variacijos, kurios galėjo visiškai maskuoti tirtųjų preparatų poveikį“, - sakė mokslininkas.

Nors iš kai kurių mėgintuvėlių teršalai beveik neišsiplaudavo, buvo ir tokių mėgintuvėlių, kuriuos net trumpai plaunant buvo gaunamos 40-50 ppm (milijoninė dalis) oleamido koncentracijos plaunant DMSO ir apie 200-350 ppm DiHEMDA koncentracijos plaunant vandeniu.

A.Holto kolegė Susan Dunn tiria neurotransmiterį, vadinamą γ-aminosviesto rūgštimi (γ-aminobutyric acid - GABA). Išanalizavus laboratorijoje naudojamą įrangą paaiškėjo, kad iš indų išsiplauna junginiai, kurie gali turėti įtakos jungimuisi prie GABA receptorių. Kitas to paties universiteto mokslininkas taip pat susidūrė su panašia problema, todėl kilo įtarimas, kad iš plastikinių pipečių antgalių, mėgintuvėlių bei mikro-lėkštelių išsiplaunančios medžiagos gali turėti įtakos tūkstančių viso pasaulio mokslininkų eksperimentų rezultatams.

„Įtariu, kad dėl to bus paveikti ganėtinai didelio kiekio mokslininkų tyrimų rezultatai. Žmonės bet kokioje rimtoje mokslo įstaigoje patvirtins, kad jie vykdant kai kuriuos eksperimentus nepasitiki plastiku“, - sakė A.Holtas. Šios iš plastiko išsiplaunančios medžiagos yra naudojamos gaminant indus. Tai yra pirmas kartas, kai buvo identifikuoti už eksperimentų rezultatų gadinimą atsakingi indų skleidžiami junginiai.

„Manęs tai nestebina. Kalbėjau su vienu iš šio mokslinio darbo autorių per konferenciją ir patikinau, kad jis tikrai nėra beprotis“, - sakė St. Andrews universiteto (D.Britanija) enzimologė Rona Ramsay, taip pat tyrusi monoamino oksidazę B bei jau anksčiau pastebėjusi šią problemą.

Bet R.Ramsay teigia, kad žmonės, kurie nekreipia tiek daug dėmesio į fermentų kinetiką kaip A.Holtas, gali susidurti su rimtomis problemomis. Ji jau senokai atrado būdą išvengti tokios problemos: „Aš naudoju stiklą“, - sakė mokslininkė.

Tačiau Albertos universiteto laboratorijose moksliniams tyrimams būtini plastikiniai pipečių antgaliai ir mikrolėkštelės. Dėl to šios įstaigos mokslininkai vargsta prieš pat eksperimento pradžią praskalaudami visą įrangą metanoliu ir labai išgrynintu vandeniu. Tačiau „kai kuriuose eksperimentuose tai gali padvigubinti darbo trukmę“, - sakė A.Holtas.

Kai kuriuos iš tirtų plastikinių produktų gaminančios bendrovės „Eppendorf“ atstovai teigia, kad „iki šiol nesusidūrėme su jokiais savo klientų skundais, paminėtais šiame moksliniame darbe, dėl kokių nors mūsų produktų. Iš esmės visus didelio jautrumo tyrimus gali paveikti indų paviršiaus savybės, nesvarbu iš ko jie bebūtų pagaminti. Mokslininkams tai ne naujiena“.

   

Facebook komentarai